Pirmą savaitę
19Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“
20Tai pasakęs, Jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai, išvydę Viešpatį, nudžiugo.
21Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir Aš jus siunčiu.“
22Tai pasakęs, Jis kvėpė į juos ir tarė: „Priimkite Šventąją Dvasią.
23Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite – sulaikytos.“
Jėzus pasirodo Tomui
24Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus atėjo.
25Tad kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis atsakė: „Jeigu aš nepamatysiu Jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu Jo šono – netikėsiu.“
26Po aštuonių dienų Jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“
27Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir pažiūrėk į mano rankas. Ištiesk ranką ir paliesk mano šoną; nebūk netikintis – būk tikintis.“
28Tomas atsakė Jam: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“
29Jėzus jam tarė: „Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“
Jono evangelijos tikslas
30Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė ir daug kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje.
31O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus, ir kad tikėdami turėtumėte gyvenimą per Jo vardą.
Evangelija pagal Joną 20:19-31
Po Pirmosios savaitės
1Paskui Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip.
2Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti Jėzaus mokiniai.
3Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti.“ Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi.“ Nuėję jie tuojau sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.
4Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Bet mokiniai nepažino, kad tai buvo Jėzus.
5O Jėzus jiems tarė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ Jie atsakė: „Ne.“
6Tada Jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties ir pagausite.“ Jie užmetė ir nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės.
7Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai Viešpats, Simonas Petras persijuosė drabužį, – mat buvo neapsirengęs, – ir šoko į ežerą.
8Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli kranto – maždaug už dviejų šimtų mastų – ir atitempė tinklą su žuvimis.
9Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos.
10Jėzus jiems tarė: „Atneškite ką tik pagautų žuvų.“
11Simonas Petras nuėjo ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo.
12Jėzus jiems tarė: „Eikite šen pusryčių!“ Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: „Kas Tu esi?“, nes jie žinojo, jog tai Viešpats.
13Jėzus priėjo, paėmė duonos ir davė jiems, taip pat ir žuvies.
14Tai jau trečią kartą pasirodė savo mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių.
Jėzus sugrąžina Petrą į tarnystę
15Papusryčiavus Jėzus paklausė Simono Petro: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane labiau negu šitie?“ Jis atsakė: „Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu.“ Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avinėlius.“
16Ir antrą kartą Jėzus paklausė: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?“ Tas atsiliepė: „Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu.“ Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano avis.“
17Jėzus paklausė trečią kartą: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?“ Petras nuliūdo, kad Jis trečią kartą klausia: „Ar myli mane?“, ir atsakė: „Viešpatie, Tu viską žinai. Tu žinai, kad Tave myliu.“ Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis.
18Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiodavai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, ir kitas tave perjuos ir ves, kur tu nenori.“
19Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: „Sek paskui mane!“
20Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris vakarienės metu buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: „Viešpatie, kas Tave išduos?“
21Pamatęs jį, Petras tarė Jėzui: „Viešpatie, o kas bus šitam?“
22Jėzus atsakė: „Jei Aš noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!“
23Todėl pasklido šis žodis tarp brolių, jog tas mokinys nemirsiąs. Bet Jėzus nesakė jam, kad jis nemirs, tik: „Jei noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau?“
24Tai ir yra tas mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras.
25Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu juos visus atskirai aprašytume, manau, visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurios būtų parašytos. Amen.
Evangelija pagal Joną 21:1-25
Jo išvykimas į dangų
1Pirmoje knygoje, Teofili, aš parašiau apie viską, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti
2iki tos dienos, kurią buvo paimtas į dangų, pirmiau per Šventąją Dvasią davęs savo išrinktiesiems apaštalams įsakymų.
3Po savo kančios Jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir kalbėdamas apie Dievo karalystę.
4Kartą, būdamas kartu su jais, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado, „apie kurį, – pasakė Jis, – esate girdėję iš manęs;
5nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia.“
6Susirinkusieji Jo klausinėjo: „Viešpatie, gal Tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“
7Jis jiems tarė: „Ne jums žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo valdžia.
8Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių.“
9Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis Jį paslėpė nuo jų akių.
10Kai jie, akių nenuleisdami, žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais
11ir tarė: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tas Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip Jį matėte žengiant į dangų.“
Apaštalų darbai 1:1-11