Įvadas į Kalno pamokslą
5 1Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie Jo priėjo mokiniai.
Palaiminimai
2Atvėręs lūpas, Jis ėmė mokyti:
3„Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra Dangaus karalystė.
4Palaiminti, kurie liūdi, nes jie bus paguosti.
5Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę.
6Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti.
7Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo.
8Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą.
9Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais.
10Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo, nes jų yra Dangaus karalystė.
11Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip prieš jus piktžodžiauja.
12Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus.“
Druska ir šviesa
13„Jūs esate žemės druska. Jei druska netektų sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.
14Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno.
15Ir niekas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.
16Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“
Įstatymo įvykdymas
17„Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.
18Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys.
19Todėl, kas sulaužytų bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu Dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu Dangaus karalystėje.
20Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks Rašto žinovų ir fariziejų teisumo, – neįeisite į Dangaus karalystę.“
Žmogžudystė
21„Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: „Nežudyk“; o kas nužudo, turės atsakyti teisme.
22O Aš jums sakau: kas pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: „Pusgalvi!“, turės stoti prieš sinedrioną. O kas sako: „Beproti!“, tas smerktinas į pragaro ugnį.
23Todėl jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave,
24palik savo dovaną ten, prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.
25Greitai susitark su savo kaltintoju, dar kelyje į teismą, kad kaltintojas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas – teismo vykdytojui ir tu nepakliūtum į kalėjimą.
26Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi iki paskutinio skatiko.“
Ištikimybė
27„Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: „Nesvetimauk!“
28O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje.
29Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą.
30Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas patektų į pragarą.“
Skyrybos
31„Taip pat buvo pasakyta: „Kas atleidžia savo žmoną, teišduoda jai skyrybų raštą.“
32O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja.“
Priesaikos
33„Taip pat girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: „Neprisiek melagingai, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas.“
34O Aš jums sakau: iš viso neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis – Dievo sostas,
35nei žeme, nes ji – Jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas.
36Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo.
37Verčiau jūs sakykite: „Taip“, jei taip, „Ne“, jei ne, o kas viršaus, tai iš pikto.“
Akis už akį
38„Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: „Akis už akį“ ir „dantis už dantį.“
39O Aš jums sakau: nesipriešinkite piktam, bet, jei kas tau suduotų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą.
40Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo tuniką, atiduok jam ir apsiaustą.
41Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi.
42Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.
Meilė priešams
43Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: „Mylėk savo artimą“ ir nekęsk savo priešo.
44O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus,
45kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.
46Jei mylite tuos, kurie jus myli, kokį gi atlygį turite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?
47Ir jeigu sveikinate tik savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir muitininkai?
48Taigi būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas.“
Auka vargstantiems
1„Žiūrėkite, jog nedarytumėte savo teisumo darbų žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite atlygio iš savo Tėvo, kuris yra danguje.
2Todėl, duodamas gailestingumo auką, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.
3Kai aukoji, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė,
4kad tavo gailestingumo auka būtų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai.“
Malda
5„Kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.
6Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai.
7Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie mano būsią išklausyti dėl žodžių gausumo.
8Nebūkite panašūs į juos, nes jūsų Tėvas žino, ko jums reikia, dar prieš jums Jo prašant.
9Todėl melskitės taip: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas,
10teateinie Tavo karalystė, tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
11Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
12ir atleisk mums mūsų skolas, kaip ir mes atleidžiame savo skolininkams.
13Ir nevesk mūsų į pagundymą, bet gelbėk mus nuo pikto; nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius. Amen.“
14Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums,
15o jeigu jūs neatleisite žmonėms jų nusižengimų, tai ir jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų.“
Pasninkas
16„Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.
17O tu, kai pasninkauji, pasitepk galvą ir nusiprausk veidą,
18kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai.“
Lobiai danguje
19„Nekraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia.
20Bet kraukite sau turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia,
21nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis.“
22„Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visas tavo kūnas bus šviesus.
23O jei tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus. Taigi, jei tavyje esanti šviesa yra tamsa, tai kokia baisi toji tamsa!“
24„Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir mamonai.“
Nesijaudinkite
25„Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite ar ką gersite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas – už drabužį?
26Pažvelkite į padangių paukščius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?
27O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent valanda prailginti savo amžių?
28Ir kam gi rūpinatės drabužiu? Žiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia,
29bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų.
30Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, kuri šiandien žaliuoja, o rytoj metama į krosnį, tai argi Jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai?
31Todėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: „Ką valgysime?“, arba: „Ką gersime?“, arba: „Kuo vilkėsime?“
32Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.
33Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.
34Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo.“
Teisti kitus
7 1„Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami.
2Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta.
3Kodėl matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?
4Arba kaip gali sakyti broliui: „Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies“, kai tavo akyje rąstas?!
5Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš savo brolio akies.“
6„Neduokite to, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais kojomis jų nesutryptų ir atsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų.“
Klauskite, ieškokite, belskite
7„Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.
8Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.
9Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?!
10Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi duotų jam gyvatę?
11Tad jei jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų dalykų, tai juo labiau jūsų Tėvas, kuris yra danguje, duos gera tiems, kurie Jį prašo.
12Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai Įstatymas ir Pranašai.“
Siaurieji ir platūs vartai
13„Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra pro juos įeinančių.
14O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa.“
Tikri ir netikri pranašai
15„Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.
16Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali skinti vynuoges nuo erškėčių ar figas nuo usnių?!
17Juk kiekvienas geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus.
18Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs – gerų.
19Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, iškertamas ir metamas į ugnį.
20Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių.“
Tikri ir netikri mokiniai
21„Ne kiekvienas, kuris man sako: „Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į Dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje.
22Daugelis man sakys aną dieną: „Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!“
23Tada Aš jiems pareikšiu: „Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!“
Išmintingi ir kvaili statybininkai
24Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos.
25Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.
26Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių, bet jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio.
27Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus.“
28Kai Jėzus baigė kalbėti šiuos žodžius, minios stebėjosi Jo mokymu,
29nes Jis mokė juos kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai.