41Ezavas nekentė Jokūbo dėl tėvo palaiminimo. Ir Ezavas sakė savo širdyje: „Artėja gedulo dienos dėl tėvo, tada užmušiu savo brolį Jokūbą!“
42Rebekai buvo perduoti jos vyresniojo sūnaus žodžiai. Ji tada pasišaukė savo jaunesnįjį sūnų Jokūbą ir tarė: „Tavo brolis Ezavas rengiasi atkeršyti tau ir nori užmušti tave.
43Taigi dabar, mano sūnau, klausyk manęs! Bėk pas mano brolį Labaną į Haraną
44ir gyvenk pas jį, kol paliaus tavo brolio rūstybė,
45kol tavo brolio pyktis atsileis ir jis pamirš, ką jam padarei! Po to aš nusiųsiu ką nors, kad tave pargabentų. Kodėl turėčiau jūsų abiejų netekti vieną dieną?“
46Rebeka tarė Izaokui: „Man įgriso mano gyvenimas dėl hetitų dukterų. Jei dar ir Jokūbas ves hetitę, tai kam man begyventi?“
28 1Izaokas pasišaukė Jokūbą, palaimino jį ir jam įsakė: „Neimk žmonos iš kanaaniečiųgiminės.
2Keliauk į Padan Aramą, į tavo motinos tėvo Betuelio namus, ir iš tavo motinos brolio Labano dukterų pasirink žmoną,
3o visagalis Dievas telaimina tave ir tepadaro tave vaisingą, ir tepadaugina tave, kad iš tavęs kiltų daugybė tautų!
4Jis tesuteikia tau ir tavo palikuonims Abraomo palaiminimą, kad paveldėtum žemę, kurioje esi svetimšalis, kurią Dievas atidavė Abraomui.“
5Izaokas išleido Jokūbą. Tas išėjo į Padan Aramą pas Labaną, siro Betuelio sūnų, Jokūbo ir Ezavo motinos Rebekos brolį.