1„Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir vykdysi bei laikysies visų Jo įsakymų, kuriuos aš tau šiandien skelbiu, Viešpats, tavo Dievas, išaukštins tave virš visų žemės tautų.
2Visi šie palaiminimai ateis ir pasivys tave, jei klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso.
3Palaimintas tu būsi mieste ir palaimintas tu būsi lauke.
4Palaimintas bus tavo kūno vaisius, tavo žemės derlius, tavo bandų, galvijų ir avių prieauglis.
5Palaimintos bus tavo klėtys ir atsargos.
6Palaimintas būsi įeidamas ir palaimintas būsi išeidamas.
7Viešpats sunaikins tavo priešus, kurie pakils prieš tave, tavo akivaizdoje; jie puls tave vienu keliu, o bėgs nuo tavęs septyniais keliais.
8Viešpats pasiųs savo palaiminimą į tavo sandėlius ir į visus tavo rankų darbus; Jis palaimins tave žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas tau duoda.
9Jei vykdysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymus ir vaikščiosi Jo keliais, Jis patvirtins tave savo šventa tauta, kaip tau pažadėjo.
10Visos žemės tautos, matydamos, kad tu vadinamas Viešpaties vardu, bijos tavęs.
11Viešpats suteiks tau apsčiai gėrybių – tavo kūno vaisiaus, galvijų prieauglio ir žemės derliaus – krašte, kurį Viešpats prisiekė tavo tėvams atiduoti.
12Viešpats atvers tau savo gerąjį lobyną – dangų, kad duotų lietaus tavo žemei reikiamu metu ir laimintų tavo rankų darbą; tu skolinsi daugeliui tautų, bet pats iš nieko nesiskolinsi.
13Viešpats padarys tave galva, o ne uodega; visuomet būsi viršuje, o ne apačioje, jei tik klausysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos aš tau šiandien skelbiu, ir juos vykdysi.
14Nenukrypk nė nuo vieno žodžio, kuriuos šiandien tau skelbiu, nei į kairę, nei į dešinę, kad sektum kitus dievus ir jiems tarnautum.
Prakeiksmai už nepaklusnumą
15Bet jei neklausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir nesilaikysi bei nevykdysi visų Jo įsakymų ir įstatymų, kuriuos aš tau skelbiu, visi šitie prakeikimai ateis ir pasivys tave.
16Prakeiktas tu būsi mieste ir prakeiktas tu būsi lauke.
17Prakeiktos bus tavo klėtys ir atsargos.
18Prakeiktas bus tavo kūno vaisius, tavo žemės derlius, tavo galvijų ir avių prieauglis.
19Prakeiktas būsi įeidamas ir prakeiktas būsi išeidamas.
20Viešpats siųs tau prakeikimą, sumišimą ir nepasisekimą visur, kad ir ką darytum, iki tave visai sunaikins dėl tavo piktų darbų, nes apleidai mane.
21Viešpats siųs tau marą, kol tave nušluos nuo tos žemės, kurios paveldėti eini.
22Viešpats baus tave drugiu, šalčiu, sausra ir kardu, kurie persekios tave, iki pražūsi.
23Dangus virš tavęs bus varinis ir žemė po tavimi – geležinė.
24Viešpats vietoj lietaus tavo žemei siųs smilčių audras, kol tave sunaikins.
25Viešpats leis priešams tave pavergti; vienu keliu išeisi prieš juos, o jiems puolant bėgsi septyniais; tu būsi išblaškytas po visas žemės karalystes.
26Tavo žmonių lavonai bus maistu padangių paukščiams ir žemės žvėrims, niekas jų nenubaidys.
27Viešpats baus tave Egipto votimis, šašais ir niežais, kurių negalėsi išgydyti.
28Viešpats ištiks tave pamišimu, aklumu ir širdies sustingimu.
29Vidudienį grabaliosi, kaip aklas grabalioja patamsyje, ir tau nesiseks tavo keliuose; tu būsi spaudžiamas ir išnaudojamas visą laiką, ir niekas tavęs neišgelbės.
30Vesi žmoną, o kitas gulės su ja. Pasistatysi namą, bet jame negyvensi. Užveisi vynuogyną, bet jo vaisių nerinksi.
31Tavo jautį papjaus tavo akyse, bet tu jo neragausi. Tavo asilą pasigaus tau matant ir tau jo negrąžins. Tavo avis paims priešas, ir niekas tau nepadės.
32Tavo sūnūs ir dukterys bus išvesti į kitas tautas; belaukdamas jų, pražiūrėsi akis ir būsi bejėgis.
33Tavo žemės derlių ir visus darbo vaisius paims svetimieji, tu pats būsi mušamas ir žiauriai baudžiamas.
34Tu išprotėsi nuo to, ką matys tavo akys.
35Be to, vargins tave piktos votys ir nepagydomos žaizdos, negalėsi išsigydyti nuo galvos iki kojų.
36Tave ir tavo karalių Viešpats atiduos tautai, kurios nepažinai nei tu, nei tavo tėvai; ten tarnausi mediniams ir akmeniniams dievams.
37Tu tapsi pasibaisėjimu ir priežodžiu tose tautose, į kurias Viešpats tave nuves.
38Daug sėsi, bet mažai surinksi, nes skėriai viską suės.
39Užsiveisi vynuogyną ir jį prižiūrėsi, bet vyno negersi ir vynuogių nevalgysi, nes viską kirminai sunaikins.
40Turėsi alyvmedžių visame krašte, o aliejumi nesitepsi, nes jų vaisiai neprinokę nubyrės.
41Tau gims sūnų ir dukterų, bet jais nesidžiaugsi, nes jie bus išvesti nelaisvėn.
42Visus tavo medžius ir žemės vaisius suės skėriai.
43Tavo žemėje gyvenąs ateivis labai iškils virš tavęs, tu gi labai nusmuksi.
44Jis tau skolins, bet tu jam neturėsi ko skolinti. Jis bus galva, o tu uodega.
45Tau ateis šitie prakeikimai, persekios ir pasivys tave, iki būsi sunaikintas, nes neklausei Viešpaties, savo Dievo, ir nevykdei Jo įstatymų bei įsakymų, kuriuos Jis tau davė.
46Jie bus tau ir tavo palikuonims ženklas ir kels nuostabą per amžius.
47Netarnavai Viešpačiui, savo Dievui, su džiaugsmu ir linksma širdimi, turėdamas visko,
48tai tarnausi priešui, kurį Viešpatstau siųs; kęsi badą, troškulį, nepriteklių ir vargą. Jis uždės taugeležinį jungą, kol tave sunaikins.
49Jis atves tautą iš pačių žemės pakraščių, kuri puls tave kaip erelis; jos kalbos tu nesuprasi.
50Žiaurią tautą, kuri neaplenks seno, nė pagailės jauno.
51Ji valgys tavo galvijus ir žemės derlių. Ji tau nepaliks kviečių, vyno, aliejaus, jaučių ir avių, ir tu būsi sunaikintas.
52Jie puls tavo miestus ir sugriaus stiprius ir aukštus mūrus, kuriaispasitikėjai. Apguls miestus visame tavo krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, taudavė.
53Tu valgysi savo kūno vaisių, savo sūnų ir dukterų, kuriuos Dievas tau duos, kūnus, apsuptyje ir suspaudime, kuriais vargins tave tavo priešas.
54Net aukštos kilmės ir išlepintas vyras bus negailestingas savo broliui, mylimai žmonai ir savo likusiems vaikams.
55Jis jiems neduos savo vaikų mėsos, kurią pats valgys, nes nieko kito nebeturės priešo apgultame mieste.
56Jautri ir išlepinta moteris, nepratusi vaikščioti basa, bus negailestinga savo mylimam vyrui, sūnui ir dukteriai
57ir neduos jiems to, kas išeina iš jos kojų tarpo gimdant ir ką tik gimusio kūdikio, nes ji pati tai valgys slaptai priešo apgultame mieste.
58Jei nesilaikysi ir nevykdysi visų šito įstatymo žodžių, kurie surašyti šioje knygoje, ir nebijosi šlovingo ir baisaus vardo – Viešpaties, tavo Dievo,
59Jis siųs tau ir tavo palikuonims dideles, piktas ir ilgas negalias,
60be to, Jis užleis ant tavęs visas Egipto ligas, kurių tu bijai, ir jos prikibs prie tavęs.
61Taip pat ligas ir negalias, kurios neįrašytos šitoje įstatymo knygoje, Viešpats užleis ant tavęs, kol sunaikins tave.
62Jūsų buvo tiek, kiek dangaus žvaigždžių, bet po to paliks tik mažas skaičius, nes neklausėte Viešpaties, savo Dievo.
63Kaip Viešpats džiaugėsi darydamas jums gera ir padaugindamas jus, taip džiaugsis jus išblaškydamas ir išvydamas iš žemės, kurios paveldėti einate.
64Viešpats išsklaidys tave tarp visų tautų, nuo vieno žemės krašto iki kito. Ten tarnausite kitiems dievams: medžiui ir akmeniui, kurių nežinojai nei tu, nei tavo tėvai.
65Tarp svetimų tautų neturėsi poilsio nei vietos kojai ramiai pastatyti, nes Viešpats duos tau baukščią širdį, nusilpusias akis ir kankinančias mintis.
66Tavo gyvybė bus pavojuje dieną ir naktį, tu nebūsi tikras dėl jos.
67Rytą lauksi vakaro, o vakare – ryto. Tavo širdis bus įbauginta išgyvenimų, kuriuos patyrei.
68Viešpats sugrąžins tave laivais į Egiptą, apie kurį sakiau, kad jo niekuomet nebematysi. Ten siūlysitės savo priešams vergais ir vergėmis, bet niekas jūsų nepirks.“
Sandoros atnaujinimas
1Tai yra žodžiai sandoros, kurią Viešpats įsakė Mozei padaryti su izraelitais Moabo žemėje, neskaitant sandoros, padarytos Horebe.
2Mozė sušaukė izraelitus ir jiems tarė: „Jūs matėte, ką Viešpats padarė faraonui, visiems jo tarnams ir Egipto žemei jūsų akivaizdoje;
3didelius išbandymus, kuriuos matė jūsų akys, nepaprastus ženklus ir stebuklus,
4tačiau Viešpats jums nedavė iki šios dienos išminties, neatvėrė nei akių, nei ausų.
5Aš vedžiojau jus keturiasdešimt metų dykumoje: nenusidėvėjo jūsų drabužiai ir kojų apavas nesudilo.
6Jūs nevalgėte duonos, negėrėte vyno nei kito stipraus gėrimo, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
7Kai atėjote į šitą vietą, prieš jus išėjo Hešbono karalius Sihonas ir Bašano karalius Ogas. Mes juos nugalėjome,
8užėmėme jų žemę ir davėme ją paveldėti Rubenui, Gadui ir pusei Manaso giminės.
9Laikykitės tad šitos sandoros žodžių ir juos vykdykite, kad jums visuomet gerai sektųsi.
10Šiandien jūs visi stovite Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje: jūsų giminių vadai ir vyresnieji, visi Izraelio vyrai,
11vaikai, žmonos ir stovyklos ateiviai, kurie kerta malkas ir atneša vandens,
12kad taptumėte sandoros su Viešpačiu, savo Dievu, ir Jo priesaikos, kurią šiandien Viešpats, tavo Dievas, su tavimi daro, dalininkais,
13kad Jis galėtų įtvirtinti tave savo tauta ir būtų tavo Dievas, kaip kalbėjo tau ir prisiekė tavo tėvams – Abraomui, Izaokui ir Jokūbui.
14Ne tik su jumis darau šitą sandorą ir sutartį,
15bet su tais, kurie yra čia, Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje, ir su tais, kurių čia šiandien nėra.
16Jūs žinote, kaip gyvenome Egipto žemėje, kaip keliavome per tautas.
17Jūs matėte jų bjaurystes ir stabus – medinius, akmeninius, sidabrinius ir auksinius.
18Tegul tarp jūsų neatsiranda vyro nei moters, nei šeimos, nei giminės, kurie nusisuktų nuo Viešpaties, savo Dievo, ir tarnautų svetimiems dievams; tegul nebūna tarp jūsų šaknies, auginančios tulžį ir metėlę;
19te nė vienas, išgirdęs šios priesaikos žodžius, nelaimina savęs širdyje, svarstydamas: „Aš turėsiu ramybę, nors vaikštau pagal savo širdies įsivaizdavimus!“ Tai pražudytų ir pagirdytą, ir ištroškusį.
20Viešpats nesigailės tokio, bet Jo pyktis ir pavydas užsidegs prieš tą žmogų, ir visi prakeikimai, surašyti šioje knygoje, kris ant jo, ir Viešpats išnaikins jo vardą iš po dangaus.
21Viešpats atskirs jį pražūčiai iš visų Izraelio giminių, pagal visus prakeikimus, surašytus šitoje įstatymo knygoje.
22Stebėsis būsimos kartos ir ateiviai, matydami šitos žemės kančias ir vargus, siųstus jiems Viešpaties.
23Visa žemė bus siera, druska ir ugniavietė; nieko nebus joje sėjama, net žolė ten nebeaugs; bus sunaikinta lyg Sodoma ir Gomora, Adma ir Ceboimas, kuriuos Viešpats sunaikino rūstaudamas.
24Visos tautos stebėsis: „Kodėl Viešpats taip padarė šitam kraštui? Ką reiškia ta Jo rūstybė?“
25Žmonės atsakys: „Kadangi jie apleido Viešpaties, savo tėvų Dievo, sandorą, kurią Jis sudarė su jais, kai išvedė juos iš Egipto žemės,
26ir tarnavo kitiems dievams, garbindami juos, nors tie nebuvo jiems skirti,
27Viešpaties rūstybė užsidegė prieš šitą kraštą, ir Jis užleido ant jo visus prakeikimus, surašytus šitoje knygoje;
28išrovė juos iš jų žemės užsirūstinęs ir ištrėmė į svetimą kraštą, kaip yra šiandien.“
29Kas paslėpta, priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, o kas apreikšta – mumsir mūsų vaikams, kad per amžiusvykdytume visus šito įstatymo žodžius.“
Klestėjimas atsigręžus į Viešpatį
1„Kai visi šie dalykai ateis tau– palaiminimas ir prakeikimas, kuriuos tau paskelbiau, – tuprisiminsi juos gyvendamas tarp tautų, tarp kurių Viešpats, tavo Dievas, tave išsklaidys.
2Tada tu su savo vaikais sugrįši pas Viešpatį, visa širdimi ir visa siela paklusi įsakymams, kuriuos tau šiandien skelbiu.
3Tada Viešpats, tavo Dievas, pasigailės tavęs ir surinkęs iš visų tautų, tarp kurių buvai išblaškytas, sugrąžins tave iš nelaisvės.
4Nors būtum išsklaidytas ligi dangaus pakraščių, Viešpats, tavo Dievas, ir iš ten parves tave.
5Jis grąžins tave į žemę, kurią paveldėjo tavo tėvai, darys tau gera ir padaugins labiau už tavo tėvus.
6Viešpats, tavo Dievas, apipjaustys tavo širdį ir tavo palikuonių širdis, kad mylėtum Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi ir visa siela ir gyventum.
7Visus šituos prakeikimus nukreips į tavo priešus ir tuos, kurie tavęs neapkenčia ir persekioja.
8Tu sugrįši, klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir vykdysi visus Jo įsakymus, kuriuos tau šiandien skelbiu.
9Tuomet Viešpats, tavo Dievas, laimins tavo darbus, vaikus, galvijus ir žemės derlių. Viešpats vėl džiaugsis, matydamas tavo gerovę, kaip džiaugėsi tavo tėvais,
10jei klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso, vykdysi Jo įsakymus bei paliepimus, kurie surašyti įstatymo knygoje, ir atsigręši į Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi ir visa siela.
Gyvenimo ar mirties pasiūlymas
11Šitas įsakymas, kurį šiandien skelbiu, nėra tau paslėptas ir nepasiekiamas.
12Jis ne danguje, kad sakytum: „Kas už mus pakils iki dangaus ir mums jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?“
13Ir ne už jūrų, kad sakytum: „Kas už mus perplauks jūras ir jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?“
14Žodis yra labai arti tavęs – tavo burnoje ir tavo širdyje, kad jį vykdytum!
15Šiandien leidžiu tau pasirinkti gyvenimą ir gėrį ar blogį ir mirtį.
16Jei mylėsi Viešpatį, savo Dievą, vaikščiosi Jo keliais ir laikysies Jo paliepimų bei įsakymų, būsi gyvas; Jis padaugins ir palaimins tavo palikuonis žemėje, kurios paveldėti eini.
17Bet jei tu priešinsies ir nenorėsi klausyti, nuklydęs garbinsi kitus dievus ir jiems tarnausi,
18skelbiu šiandien, kad žūsi žemėje, kurios, perėjęs per Jordaną, paveldėti eini.
19Šaukiu šiandien liudytojais dangų ir žemę, kad leidau tau pasirinkti gyvenimą ar mirtį, palaiminimą ar prakeikimą. Tad pasirink gyvenimą, kad būtum gyvas tu ir tavo palikuonys,
20mylėtum Viešpatį, savo Dievą, klausytum Jo balso ir glaustumeis prie Jo, nes Jis yra tavo gyvenimas ir tavo dienų ilgumas; kad gyventum žemėje, kurią duoti Viešpats prisiekė tavo tėvams – Abraomui, Izaokui ir Jokūbui.“