Genesis 1-2

Pradžia

1Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.

2Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų.

3Dievas tarė: „Teatsiranda šviesa!“ Ir atsirado šviesa.

4Dievas matė šviesą ir kad tai buvo gerai, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos.

5Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą – naktimi. Tai buvo vakaras ir rytas – pirmoji diena.

6Dievas tarė: „Teatsiranda tvirtuma tarp vandenų, ir ji teatskiria vandenis nuo vandenų!“

7Dievas padarė tvirtumą ir atskyrė vandenis, kurie buvo po tvirtuma, nuo vandenų, kurie buvo virš tvirtumos. Ir taip įvyko.

8Dievas pavadino tvirtumą dangumi. Tai buvo vakaras ir rytas – antroji diena.

9Dievas tarė: „Tesusirenka vandenys, kurie yra po dangumi, į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!“ Ir taip įvyko.

10Dievas pavadino sausumą žeme, o vandenų samplūdį – jūromis. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

11Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!“ Ir taip įvyko.

12Žemė išaugino žolę, augalus, duodančius sėklą pagal jų rūšį, ir medžius, nešančius vaisius pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

13Tai buvo vakaras ir rytas – trečioji diena.

14Dievas tarė: „Teatsiranda šviesos dangaus tvirtumoje dienai nuo nakties atskirti ir tebūna jos ženklai pažymėti laikus, dienas ir metus.

15Jos težiba dangaus tvirtumoje ir apšviečia žemę!“ Ir taip įvyko.

16Dievas padarė dvi dideles šviesas: didesniąją – dienai ir mažesniąją nakčiai valdyti, ir taip pat žvaigždes.

17Dievas išdėstė jas dangaus tvirtumoje, kad šviestų žemei,

18valdytų dieną bei naktį ir atskirtų šviesą nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

19Tai buvo vakaras ir rytas – ketvirtoji diena.

20Dievas tarė: „Tegul vandenys knibždėte knibžda gyvūnų ir paukščiai teskraido virš žemės, padangėse!“

21Taip Dievas sutvėrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, kurie atsirado iš vandens, ir visus paukščius pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

22Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite jūrų vandenis, o paukščiai tepripildo žemę!“

23Tai buvo vakaras ir rytas – penktoji diena.

24Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina gyvūnus pagal jų rūšį: gyvulius, ropliusir laukinius žvėris, kiekvieną pagal savo rūšį!“ Ir taip įvyko.

25Dievas padarė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius, kiekvieną pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

26Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“

27Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.

28Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!“

29Dievas tarė: „Aš jums daviau įvairias žoles, turinčias sėklą, kurios auga žemės paviršiuje, ir visus medžius, kurių vaisius turi sėklą; jums tebūna tai maistas.

30Ir visiems žemės gyvūnams, visiems padangių paukščiams ir visiems, kas kruta ant žemės, kas turi gyvybę, daviau visus žaliuojančius augalus maistui.“ Ir taip įvyko.

31Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir tai buvo labai gerai. Buvo vakaras ir rytas – šeštoji diena.

2 1Taip buvo sutvertas dangus, žemė ir visi jų pulkai.

2Dievas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko.

3Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino, nes tą dieną ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Dievas sukūrė ir padarė.

Adomas ir Ieva

4Tokia yra dangaus ir žemės kilmė, kai jie buvo sukurti tą dieną, kurią Viešpats Dievas sutvėrė žemę ir dangų,

5ir visus lauko augalus, kurių dar nebuvo žemėje, ir visas lauko žoles, kurios dar nežėlė; nes Viešpats Dievas nesiuntė į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus žemei įdirbti.

6Migla kilo nuo žemės ir drėkino jos paviršių.

7Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.

8Viešpats Dievas sukūrė sodą Edene, rytuose, ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs.

9Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo.

10Upė tekėjo iš Edeno sodui drėkinti; nuo ten ji šakojosi į keturias upes.

11Pirmosios vardas Pišonas. Ji teka aplink visą Havilos šalį, kur randama aukso.

12Tos šalies auksas yra geras. Ten randa bdelio ir onikso akmens.

13Antrosios upės vardas Gihonas. Ji teka aplink visą Kušo šalį.

14Trečiosios upės vardas Tigras. Ji teka į rytus nuo Asirijos. O ketvirtoji upė yra Eufratas.

15Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų, ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų.

16Viešpats Dievas įsakė žmogui: „Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti,

17bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi.“

18Viešpats Dievas tarė: „Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją.“

19Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas.

20Adomas davė vardus visiems gyvuliams, padangių paukščiams ir visiems lauko žvėrims, tačiau tarp jų neatsirado padėjėjo, tinkamo žmogui.

21Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu.

22Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų.

23Tada Adomas tarė: „Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta.“

24Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.

25Jie abu – žmogus ir jo žmona – buvo nuogi, tačiau nesigėdijo.