Teisumo siekimas – Abraomo pavyzdys

Anksčiau matėme, kad Abraomas teisumą gavo tiesiog tikėdamas . Tas labai svarbus sakinys suformuluoja taip:

6gailėjosi, kad Jis žemėje sutvėrė žmogų, ir sielojosi savo širdyje.

Tikėjimas nėra susijęs su Dievo egzistavimu

Pagalvokite, ką reiškia „tikėti“. Daugelis žmonių mano, kad „tikėti“ reiškia tikėti, kad Dievas egzistuoja . Manome, kad Dievas tiesiog nori, kad tikėtume, jog Jis yra. Tačiau Biblija sako kitaip. Jame sakoma,

19Tu tiki, kad yra vienas Dievas? Gerai darai! Ir demonai tiki ir dreba!

Jokūbo laiškas 2:19

Čia Biblija naudoja sarkazmą sakydama, kad vien tikėjimas, kad Dievas egzistuoja, padaro mus tokiais gerais kaip velnias. Tiesa, kad Abraomas tikėjo Dievo egzistavimu, bet tai nėra jo teisumo esmė. Dievas pažadėjo Abraomui padovanoti jam sūnų. Būtent tuo pažadu Abraomas turėjo pasirinkti, tikėti ar ne. Šį pasirinkimą jis turėjo padaryti net tada, kai jam buvo 80 metų, o žmonai – 70 metų. Jis tikėjo, kad Dievas kaip nors ištesės jam tą pažadą. Tikėjimas šioje sąskaitoje reiškia pasitikėjimą . Abraomas nusprendė pasitikėti Dievu dėl sūnaus.

Kai Abraomas nusprendė tikėti tuo sūnaus pažadu, Dievas jam taip pat suteikė teisumą – „įskaitė“ jį . Galiausiai Abraomas gavo ir įvykdytą pažadą (sūnų, iš kurio kilo didžiulė tauta), ir teisumą.

Teisingumas – ne iš nuopelnų ar pastangų

Abraomas „neužsidirbo“ teisumo. Dievas jam tai „ įskaitė “. Koks skirtumas? Jei ką nors uždirbi, dėl to dirbi – tu to nusipelnei. Tai tarsi atlyginimas už atliktą darbą. Bet kai tau kažkas įskaitoma, tai tau ir duota. Jūs to neuždirbate ir nenusipelnėte, bet jums reikia tai gauti.

Manome, kad darydami daugiau gerų dalykų nei blogų, darydami gerus darbus ar vykdydami įsipareigojimus galime nusipelnyti arba nusipelnyti teisumo. Abraomas įrodo, kad ši mintis klaidinga. Jis nesistengė užsitarnauti teisumo. Jis tiesiog pasirinko tikėti jam duotu pažadu, o tada jam buvo suteiktas teisumas.

Abraomo tikėjimas: Jis lažinosi dėl to savo gyvybę

Pasirinkti tikėti šiuo pažadu sūnui buvo paprasta, bet nelengva. Kai jam pirmą kartą buvo pažadėta „Didžioji Tauta“, jam buvo 75 metai ir jis paliko gimtąją šalį ir išvyko į Kanaaną. Jau praėjo beveik dešimt metų, o Abraomas ir Sara vis dar neturėjo vaiko – jau nekalbant apie tautą!

„Kodėl Dievas mums dar nepadovanojo sūnaus, jei būtų galėjęs tai padaryti?“, – susimąstė jis. 

Abraomas patikėjo sūnaus pažadu, nes pasitikėjo Dievu. Jis tai padarė, nors ne viską suprato apie pažadą. Jis taip pat negavo atsakymų į visus savo klausimus.

Tikėti pažadu reikėjo aktyvaus laukimo. Visas jo gyvenimas nutrūko gyvenant palapinėse laukiant pažado. Būtų buvę daug lengviau teisintis ir grįžti namo į Mesopotamiją (šiuolaikinį Iraką). Ten vis dar gyveno jo brolis ir šeima. Gyvenimas ten buvo patogus.

Jo pasitikėjimas pažadu buvo svarbesnis už įprastus gyvenimo tikslus – saugumą, komfortą ir gerovę. Jis galėjo netikėti pažadu, nors vis dar tikėjo Dievo egzistavimu. Jis galėjo atsisakyti pažado ir vis tiek tęsti religinę veiklą bei gerus darbus. Tada jis būtų išlaikęs savo religiją, bet nebūtų buvęs „įskaitytas“ teisumu.

Mūsų pavyzdys

Likusioje Biblijos dalyje Abraomas traktuojamas kaip pavyzdys mums. Abraomo tikėjimas Dievo pažadu ir teisumo įskaitymas yra pavyzdys mums. Biblijoje yra ir kitų pažadų, kuriuos Dievas duoda mums visiems. Taip pat turime pasirinkti, ar jais pasitikėsime.

Štai tokio pažado pavyzdys.

12Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo vardą,

13kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę.

Evangelija pagal Joną 1:12-13

Šiandien žinome, kad pažadas Abraomui išsipildė. Neabejotina, kad žydų tauta šiandien egzistuoja kaip ta tauta, kilusi iš Abraomo. Tačiau kaip ir Abraomas šiandien susiduriame su pažadu, kuris atrodo mažai tikėtinas ir kelia tam tikrų klausimų. Kaip ir Abraomas, turime nuspręsti pasitikėti šiuo pažadu – ar ne.

Kas moka už teisumą?

Abraomas parodė, kad Dievas duoda teisumą kaip dovaną. Kai gauni dovaną, už ją nemoki – kitaip tai nėra dovana. Dovanotojas yra tas, kuris moka. Dievas, teisumo davėjas, turės sumokėti už teisumą. Kaip Jis tai padarys? Pamatysime kitame mūsų straipsnyje .