Jei reikėtų įvardyti keletą klasikinių meilės istorijų, galėtumėte pasiūlyti „Trojos Eleną ir Paryžių“ (kurios įžiebė Trojos karą, dramatizuotą „Iliadoje“), „Kleopatrą ir Marką Antonijų“ (kurių meilė įtraukė Romą į pilietinį karą su Oktavianu/Augustu Cezariumi), „Romeo ir Džuljetą“, „Gražuolę ir pabaisą“ arba galbūt „Pelenę ir žavųjį princą“. Jose istorija, popkultūra ir romantiška grožinė literatūra susijungia, siūlydamos aistringas meilės istorijas. Jos lengvai užkariauja mūsų širdis, emocijas ir vaizduotę.

Rūtos ir Boazo meilės istorija

Nuostabu, bet meilė, įsiplieskusi tarp Rūtos ir Boazo, pasirodė esanti kur kas patvaresnė už bet kurį iš šių meilės romanų. Ji vis dar veikia visų milijardų mūsų, gyvenančių šiandien, gyvenimus. Jos pasekmės gyvuoja daugiau nei tris tūkstančius metų po šių įsimylėjėlių susitikimo. Vietoj to, kad bulvarinės meilės istorijos truktų tik akimirką, jų meilė išliko ilgiau nei visos aukščiau paminėtos klasikos. Jų romantika taip pat yra mistinės ir dvasingos meilės, siūlomos jums ir man, paveikslas. Rūtos ir Boazo istorija nagrinėja tarpkultūrinę ir uždraustą meilę. Ji iliustruoja sveikus santykius tarp galingo vyro ir pažeidžiamos moters. Taigi ji kalba šiandienos #MeToo kartai. Ji tampa mums pavyzdžiu, kaip sukurti sveiką santuoką. Bet kuriuo iš šių matų Rūtos ir Boazo meilės istorija verta žinoti.

Biblijoje, Rūtos knygoje, aprašoma jų meilė. Tai trumpa knyga, kurioje vos 2400 žodžių. Todėl ją galima greitai perskaityti (čia). Veiksmas vyksta apie 1150 m. pr. Kr., todėl tai seniausia iš visų užfiksuotų meilės istorijų. 

Rūtos meilės istorija

Naomi su vyru ir dviem sūnumis palieka Izraelį bėgdami nuo sausros. Jie apsigyvena netoliese esančioje Moabo šalyje (dabartinė Jordanija). Vedę vietines moteris, abu sūnūs miršta, kaip ir Naomi vyras, palikdami ją vieną su dviem marčiomis. Naomi nusprendžia grįžti į gimtąjį Izraelį, o viena iš jos marčių, Rūta, nusprendžia ją lydėti. Po ilgo nebuvimo Naomi grįžta į gimtąjį Betliejų. Ji tapo nuskurdusia našle ir ją lydi Rūta, jauna ir pažeidžiama moabitų imigrantė.

Rūtos ir Boazo susitikimas

Netekusi pajamų, Rūta išeina rinkti javų, kuriuos laukuose paliko vietiniai derliaus nuėmėjai. Mozės įstatymas, kaip socialinės apsaugos tinklas, įpareigojo derliaus nuėmėjus palikti šiek tiek javų savo laukuose. Todėl vargšai galėjo rinkti maistą ir išgyventi. Atrodo, kad visiškai atsitiktinai Rūta atsiduria rinkdama javus turtingo žemvaldžio, vardu Boazas, laukuose. Boazas pastebi Rūtą tarp kitų, sunkiai dirbančių, kad surinktų jo darbininkų paliktus javus. Jis nurodo savo brigadininkams palikti papildomų javų lauke, kad ji galėtų jų daugiau surinkti.

Kadangi Rūta gali gausiai surinkti grūdų jo laukuose, ji kasdien grįžta į jo laukus rinkti likusių grūdų. Boazas, visada buvęs gynėjas, užtikrina, kad jo įgulos nepriekabiautų ir nežalotų Rūtos. Vietoj to, jis liepia joms palikti daugiau grūdų, kad ji galėtų juos surinkti. Rūta ir Boazas susidomi vienas kitu. Tačiau dėl amžiaus, socialinės padėties ir tautybės skirtumų nė vienas iš jų nežengia nė žingsnio. Čia Naomi įsikiša kaip piršlė. Ji liepia Rūtai drąsiai atsigulti šalia Boazo naktį, kai jis atšventė derliaus nuėmimą. Boazas tai supranta kaip vedybų pasiūlymą ir nusprendžia ją vesti.

Giminaitis Atpirkėjas

Tačiau situacija yra sudėtingesnė nei vien meilė tarp jų. Naomi yra Boazo giminaitė, o kadangi Rūta yra jos marti, Boazas ir Rūta yra santuokos giminės. Boazas turi ją vesti kaip „giminaičio atpirkėją“. Tai reiškė, kad pagal Mozės įstatymą jis turėjo ją vesti jos pirmojo vyro (Naomi sūnaus) „vardu“. Tokiu būdu jis taip pat turėjo aprūpinti Naomi. Tai reikštų, kad Boazas nupirktų Naomi šeimos laukus. Nors tai Boazui būtų brangu, tai nebuvo didžiausia kliūtis. Buvo kitas artimesnis giminaitis, kuris turėjo pirmenybės teisę nupirkti Naomi šeimos laukus (ir taip pat vesti Rūtą). 

Taigi Rūtos ir Boazo santuoka priklausė nuo to, ar kitas vyras norėtų prisiimti atsakomybę rūpintis Naomi ir Rūta. Viešame miesto vyresniųjų susirinkime šis pirmagimis atsisakė santuokos. Jis taip padarė, nes tai kėlė pavojų jo turtui. Taigi Boazas galėjo laisvai įsigyti ir išpirkti Naomi šeimos turtą ir vesti Rūtą.

Rūtos ir Boazo palikimas

Jų sąjungoje gimė vaikas Jobedas, kuris savo ruožtu tapo karaliaus Dovydo seneliu. Dievas pažadėjo Dovydui, kad iš jo šeimos kils „Kristus“ , ir sekė tolesnės pranašystės. Po šimtmečių Jėzus gimė Betliejuje, tame pačiame mieste, kuriame Rūta ir Boazas buvo susitikę daug anksčiau. Jų romantika, santuoka ir šeimos linija davė vaisių, kurie šiandien yra mūsų eros ir mūsų eros kalendorių pagrindas. Tokios pasaulinės šventės kaip  Kalėdos ir Velykos  taip pat yra šios meilės šalutiniai produktai. Ne taip jau blogai, kaip romantikai dulkėtame kaime prieš daugiau nei 3000 metų.

Vaizduojant didesnę meilės istoriją

Turtingas ir galingas Boazas su Rūta, nuskurdusia užsieniečiu, elgėsi kilniai ir pagarbiai. Tai kalba prieš priekabiavimą ir išnaudojimą, kurie dabar įprasti mūsų #MeToo laikais. Šios romantikos ir santuokos sukurtos šeimos linijos istorinis poveikis, juntamas kaskart, kai savo įrenginiuose pažymime datą, suteikia šiai meilės istorijai ilgalaikį palikimą. Tačiau Rūtos ir Boazo meilės istorija taip pat yra dar didesnės meilės paveikslas. Jūs ir aš esame kviečiami į šią istoriją.

Biblijoje mes apibūdinami panašiai kaip Rūta, kai sakoma:

23 Aš pasėsiu ją sau tame krašte, pasigailėsiu tos, kurios nebuvo pasigailėta, ir sakysiu tiems, kurie nebuvo mano tauta: „Tu – mano tauta“, o jie atsakys: „Tu – mano Dievas.“

Ozėjo pranašystė 2:23

Senojo Testamento pranašas Ozėjas (apie 750 m. pr. Kr.) inicijavo susitaikymą savo iširusioje santuokoje. Raštas šiuo susitikimu vaizduoja Dievą, tiesiantį ranką į mus, nemylimus, su savo meile. Rūta taip pat įžengė į šalį kaip nemylima, bet vėliau meilę jai parodė Boazas. Panašiai Dievas trokšta parodyti savo meilę net tiems iš mūsų, kurie jaučiasi toli nuo Jo meilės. Naujasis Testamentas (Romiečiams 9:25) cituoja šią ištrauką, norėdamas parodyti, kaip plačiai Dievas siekia mylėti tuos, kurie yra toli nuo Jo.

Kaip parodoma Jo meilė? Jėzus, tas Boazo ir Rūtos palikuonis, yra Dievas, atėjęs kūnu. Todėl jis yra mūsų „giminaitis“, kaip Boazas buvo Rūtai. Taigi, kaip Boazas sumokėjo už Rūtos išpirkimą, Jėzus  sumokėjo už mūsų skolą Dievui ant kryžiaus ir taip jis…

14 Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visų nedorybių ir nuskaistintų sau ypatingą tautą, uolią geriems darbams.

Laiškas Titui 2:14

Boazas buvo „giminaitis-atpirkėjas“, sumokėjęs kainą už Rūtos išpirkimą. Tai aiškiai iliustruoja, kaip panašiai Jėzus, mūsų „giminaitis-atpirkėjas“, sumokėjo (savo gyvybe), kad mus išpirktų.

Mūsų santuokų pavyzdys

Tai, kaip Jėzus (ir Boazas) sumokėjo, kad išpirktų ir laimėtų savo nuotaką, yra pavyzdys, kaip galime kurti savo santuokas. Biblijoje aiškinama, kaip mes kuriame savo santuokas:

21 paklusdami vieni kitiems Dievo baimėje.

22 Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams lyg Viešpačiui,

23 nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra galva Bažnyčios,  Jis – kūno Gelbėtojas.

24 Todėl kaip Bažnyčia paklūsta Kristui, taip ir žmonos visur ir visada teklauso savo vyrų.

25 Jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus pamilo Bažnyčią ir atidavė už ją save,

26 kad pašventintų ją, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu,

27 kad pristatytų sau šlovingą Bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės, nei nieko panašaus, bet šventą ir nepriekaištingą.

28 Taip ir vyrai privalo mylėti savo žmonas kaip savo kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį.

29 Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja, kaip ir Kristus Bažnyčią.

30 Mes gi esame Jo kūno nariai, iš Jo kūno ir kaulų.

31 „Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu.“

Laiškas Efeziečiams 5:21-31

Boazas ir Rūta savo santuoką įtvirtino meilės ir pagarbos pagrindu. Jėzaus rūpestis savo bažnyčia yra pavyzdys vyrams, kaip pasiaukojamai mylėti savo žmonas. Todėl ir mums gerai sekasi kurti savo santuokas remiantis tomis pačiomis vertybėmis.

Vestuvių kvietimas tau ir man

Kaip ir visos geros meilės istorijos, Biblija baigiasi vestuvėmis. Kaina, kurią sumokėjo Boazas, kad išpirktų Rūtą, nutiesė kelią jų vestuvėms. Panašiai kaina, kurią sumokėjo Jėzus, nutiesė kelią mūsų vestuvėms. Tos vestuvės nėra perkeltinės, o tikros, ir tie, kurie priima jo vestuvių kvietimą, vadinami „Kristaus nuotaka“. Kaip sakoma:

7 Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime Jam šlovę, nes atėjo Avinėlio vestuvės ir Jo nuotaka pasiruošė!“

Apreiškimas Jonui 19:7

Tie, kurie priima Jėzaus atpirkimo pasiūlymą, tampa jo „nuotaka“. Šios dangiškos vestuvės siūlomos mums visiems. Biblija baigiasi šiuo kvietimu tau ir man atvykti į Jo vestuves.

17 Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: „Ateik!“ Ir kas girdi, teatsiliepia: „Ateik!“ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvenimo vandens.

Apreiškimas Jonui 22:17

Rūtos ir Boazo santykiai yra meilės modelis, kuris jaučiamas ir šiandien. Tai dangiškosios Dievo, kuris mus myli, romantikos paveikslas. Jis ves visas, kurios priims Jo santuokos pasiūlymą, kaip Savo Nuotakas. Kaip ir bet kokio santuokos pasiūlymo atveju, Jo pasiūlymą reikėtų pasverti, kad pamatytumėte, ar turėtumėte jį priimti. Pradėkite nuo „plano“, parengto nuo pat žmonijos istorijos pradžios, ir sekite jo raidą. Atkreipkite dėmesį, kaip visa tai yra iš anksto numatyta, siekiant įrodyti, kad tai tikrai yra Dievo pasiūlymas.