Kosminis ritmas, kuriuo galėjo šokti tik Dievas: nuo sukūrimo iki kryžiaus

Kas yra šokis? Teatralizuotas šokis apima ritminius judesius, skirtus žiūrovams stebėti ir papasakoti istoriją. Atitinkamai šokėjai koordinuoja savo judesius su kitais šokėjais, naudodami skirtingas savo kūno dalis, kad jų judesiai sukurtų vizualinį grožį ir pabrėžtų ritmą. Paprastai ši koordinacija vyksta pasikartojančiu laiko intervalu, vadinamu metru . Tyrėjai dokumentavo esminį ritmo vaidmenį mūsų gyvenime . Todėl nenuostabu, jei panašų ritmo poslinkį matome ir Dievo veikime, nes esame sukurti pagal Jo paveikslą.

Kryžius: Šokis ant gyvatės galvos

Evangelija pabrėžtinai teigia, kad Jėzaus nukryžiavimas ir prisikėlimas buvo Dievo pralaimėjimas prieš savo priešininką. Tai matome pačioje žmonijos istorijos pradžioje, kai Adomas pasidavė gyvatei . Anuomet Raštas ( išsamesnė informacija čia ) gyvatei išpranašavo:

‘Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį.“ ‘

Pradžios knyga 3:15

*Moters palikuonys sutryptų gyvatės galvą*

Taigi tai išpranašavo artėjančią kovą tarp Gyvatės ir Moters Palikuonio arba Sėklos. Jėzus pasiskelbė „Sėkla“ pirmąją Kančios savaitės dieną. Tada jis sąmoningai pastūmėjo konfliktą į kulminaciją prie kryžiaus . Taigi Jėzus leido Gyvatei jį smogti, pasitikėdamas savo galutine pergale. Taip darydamas, Jėzus sutrypė gyvatės galvą, atverdamas kelią į gyvenimą . Apibendrinant, Biblija aprašo Jo pergalę ir mūsų gyvenimo būdą taip:

‘Ir jus, mirusius nusikaltimais ir jūsų kūno neapipjaustymu, Jis atgaivino kartu su Juo, atleisdamas visus nusikaltimus. Jis ištrynė skolos raštą su mums priešiškais reikalavimais ir panaikino jį, prikaldamas prie kryžiaus. Jis nuginklavo kunigaikštystes bei valdžias ir viešai jas pažemino, triumfuodamas prieš jas ant kryžiaus. ‘

Laiškas Kolosiečiams 2:13-15

Jų kova vyko kaip šokis, ritmišku „septynių“ ir „trijų“ metru. Tai aiškiai matome žvelgdami į Jėzaus Kančios savaitės įvykius per Kūrinijos prizmę.

Dievo išankstinis žinojimas apreikštas nuo pat laikų pradžios

Kaip galime žinoti, ar tai buvo Dievo planas, o ne atsitiktiniai įvykiai be jokio galutinio tikslo? Arba galbūt Evangelijos istorija buvo tiesiog žmogaus sukurta?

Žinome, kad nesvarbu, koks protingas, gabus, iškalbingas, galingas ar turtingas žmogus būtų, jis negali numatyti ateities. Niekas neturi galimybės koordinuoti veiksmų su įvykiais, kurie nutiks tūkstančius metų į priekį. Tik Dievas gali numatyti ir nulemti tolimą ateitį. Taigi, jei istorijoje aptiksime tokio koordinavimo įrodymų, galėsime įrodyti, kad jis surežisavo šią dramą. Taigi, tai atmestų atsitiktinumo ar protingų žmonių, slypinčių už Evangelijos, versiją.

Visoje Biblijoje iš tikrųjų yra tik dvi savaitės, kuriose pasakojami kiekvienos savaitės dienos įvykiai. Pirmoji savaitė, užrašyta Biblijos pradžioje, aprašo, kaip Dievas viską sukūrė.

Vienintelė kita savaitė, kurioje užfiksuoti kiekvienos dienos įvykiai, yra Jėzaus kančios savaitė. Jokių kitų Biblijos veikėjų kasdienė veikla nėra išsamiai aprašyta vienai visai savaitei. Visą Sukūrimo savaitės pasakojimą galite perskaityti čia . Atitinkamai, mes peržvelgėme kiekvienos dienos įvykius Jėzaus kančios savaitėje. Žemiau esančioje lentelėje kiekviena šių dviejų savaičių diena pateikiama greta. Taigi skaičius „septyni“, kuris sudaro savaitę, yra bazinis metras arba ritmas. Atkreipkite dėmesį, kaip visi dienos įvykiai atitinka vienas kitą, nors ir atskirti laiko atžvilgiu tūkstantmečiais. Bent jau dėl to, kad Sukūrimo savaitė yra įtraukta į Negyvosios jūros ritinius, sukūrimo pasakojimas jau buvo užrašytas šimtus metų prieš Jėzui einant žeme. O Naujojo Testamento teksto kritika rodo, kad jis nebuvo pakeistas ar iškraipytas.

Taigi, kaip paaiškinti koordinaciją?

Dviejų savaičių ritmas

Savaitės diena	Kūrybos savaitė	Jėzaus kančios savaitė
1 diena	Apsuptas tamsos, Dievas tarė: „Tebūnie šviesa!“ Ir šviesa pasirodė tamsoje.	Jėzus sako: „Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa…“ Tamsoje yra šviesa (Jn 12, 46).
2 diena	Dievas atskiria žemę nuo dangaus.	Jėzus atskiria žemiškąją erdvę nuo dangiškosios, apvalydamas šventyklą kaip maldos vietą nuo komercializmo.
3 diena	Dievas liepia žemei iškilti iš jūros.	Jėzus kalba apie tikėjimą, kuris kalnus perkelia į jūrą.
	Dievas vėl sako : „Tegul žemė išaugina augalus“ ir dygsta augmenija.	Jėzus ištaria prakeikimą ir medis nudžiūsta.
4 diena	Dievas taria : „Tebūna šviesuliai danguje!“ Ir pasirodo saulė, mėnulis ir žvaigždės, apšviesdamos dangų.	Jėzus kalba apie savo sugrįžimo ženklą – saulė, mėnulis ir žvaigždės užges.
5 diena	Dievas sukūrė skraidančius gyvūnus, įskaitant skraidančius dinozaurus roplius, arba drakonus.	Šėtonas, didysis slibinas, ruošiasi smogti Kristui .
6 diena	Dievas kalba ir sausumos gyvūnai atgyja.	Paschos avinėliai skerdžiami šventykloje.
	„Viešpats Dievas… įkvėpė Adomui į šnerves gyvybės alsavimą“. Adomas pradėjo kvėpuoti.	„ Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė paskutinį atodūsį “ (Mk 15, 37).
	Dievas apgyvendina Adomą Rojuje.	Jėzus laisvai įžengia į sodą
	Adomas prakeiksmu perspėjamas vengti Pažinimo medžio.	Jėzus prikaltas prie medžio ir prakeiktas. ¹³ Bet Kristus mus išgelbėjo nuo įstatymo prakeikimo. Kai buvo pakabintas ant kryžiaus, Jis prisiėmė prakeikimą už mūsų nusikaltimus. Raštuose parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris kabo ant medžio“ ( Galatams 3:13) .
	Nebuvo rastas joks gyvūnas, tinkamas Adomui. Reikėjo kito žmogaus.	Paschos gyvulių aukos nebuvo pakankamos. Reikėjo žmogaus. ⁴ Jaučių ir ožių kraujas negali nuplauti nuodėmių. ⁵ Todėl, ateidamas į pasaulį, Kristus pasakė: „Aukos ir atnašos tu nenorėjai, bet paruošei man kūną.“ – Hebrajams 10:4-5
	Dievas giliai užmigdo Adomą.	Jėzus užmiega mirties miegu
	Dievas sužeidžia Adomo šoną, su kuria sukuria Adomo nuotaką.	Jėzaus šone padaroma žaizda. Savo auka Jėzus laimi savo nuotaką – tuos, kurie jam priklauso. ⁹ Atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis, pilnus septynių paskutiniųjų negandų, ir tarė man: „Eikš, aš tau parodysiu nuotaką, Avinėlio žmoną.“ – Apreiškimas 21:9
7 diena	Dievas ilsisi nuo kūrinijos	Jėzus ilsisi mirtyje

Jėzaus kančios savaitė ritmingai su Kūrinijos savaite

Adomo penktadienio choreografija su Jėzumi

Kiekvienos dienos įvykiai per šias dvi savaites atitinka vienas kitą, todėl sukuriama ritminė simetrija, tarsi choreografijoje. Tada, abiejų šių 7 dienų ciklų pabaigoje, pirmieji naujos gyvybės vaisiai prasiveržia į naują kūrinį. Taigi Adomas ir Jėzus susijungia, sukurdami sudėtinę dramą.

Svarbu tai, kad Biblijoje apie Adomą sakoma:

‘Vis dėlto nuo Adomo iki Mozės mirtis viešpatavo net tiems, kurie nebuvo padarę nuodėmių, panašių į nusikaltimą Adomo, kuris buvo Būsimojo provaizdis. ‘

Laiškas Romiečiams 5:14

‘Kaip per žmogų – mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas. Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti, ‘

Pirmasis laiškas Korintiečiams 15:21-22

Palyginę šias dvi savaites, matome, kad Adomas dramatiškai pavaizdavo modelį, kuris pranašauja Jėzų. Ar Dievui prireikė šešių dienų sukurti pasaulį? Ar Jis tiesiog negalėjo visko sukurti vienu įsakymu? Kodėl tada Jis sukūrė tokia tvarka ir su tokia struktūra, kokią sukūrė? Kodėl Dievas ilsėjosi septintąją dieną, kai negali pavargti? Jis sukūrė tokiu laiku ir tvarka, kokią sukūrė, norėdamas parodyti, kad Jis numatė Kančios savaitės įvykius nuo pat žmonijos istorijos pradžios.

Tai ypač pasakytina apie šeštąją dieną – abiejų savaičių penktadienius. Tiksliau, simetriją matome tiesiogiai vartojamuose žodžiuose. Pavyzdžiui, užuot tiesiog pasakius „Jėzus mirė“, Evangelijoje sakoma, kad jis „iškvėpė paskutinį kartą“ – tai tiesioginis atvirkštinis modelis Adomui, kuris gavo „gyvybės alsavimą“. Be abejo, toks modelis nuo Laiko pradžios rodo išankstinį žinojimą, apimantį laiką ir pasaulį. Trumpai tariant, tai gali būti tik Dievo sudėliotas šokis.

Vėlesni dieviškosios choreografijos pranašiški įvykiai

Vėliau Biblijoje buvo užrašyti konkretūs istoriniai įvykiai ir šventės, vaizduojančios Jėzaus atėjimą. Jie buvo užrašyti ir įrašyti šimtus metų prieš Jėzui einant žeme. Kadangi žmonės negali numatyti tokios tolimos ateities, tai suteikia dar daugiau įrodymų, kad tai buvo Dievo, o ne žmogaus ar tiesiog atsitiktinumo drama. Žemiau esančioje lentelėje pateikiama kai kurių iš jų santrauka.

Hebrajų Biblija	Kaip tai pranašauja Jėzaus atėjimą
Adomo ženklas	Dievas susidūrė su gyvate, paskelbdamas, kad ateis Sėkla, kuri sutraiškys gyvatės galvą.
Abraomo aukos ženklas	Abraomo auka (2000 m. pr. Kr.) buvo atlikta tame pačiame kalne , kur po tūkstančių metų turėjo būti paaukotas Jėzus. Paskutinę akimirką avinėlis pakeitė Izaoką, kad šis galėtų gyventi. Tai vaizdavo, kaip Jėzus, „Dievo Avinėlis“, pakeis save ir paaukos save už mus, kad mes galėtume gyventi.
Paschos ženklas	Ėriukai turėjo būti paaukoti konkrečią dieną – nisano 14-ąją, Pesachą (1500 m. pr. Kr.). Tie, kurie pakluso, išvengė mirties, o tie, kurie nepakluso, mirė. Po šimtų metų Jėzus buvo paaukotas būtent tą pačią dieną – nisano 14-ąją, Pesachą. Kaip ir tie pirminiai Pesacho ėriukai, jis mirė, kad mes galėtume gyventi.
Iš kur kilo žodis „Kristus“?	Titulas „Kristus“ buvo pradėtas vartoti pažadant Jo atėjimą – išpranašautą 1000 m. pr. Kr.
Ar Jėzus buvo mergelės sūnus iš Dovydo giminės?	„Kristus“ turėjo kilti iš karaliaus Dovydo, bet, kaip išpranašavo senovės pranašai, gims iš mergelės. Pranašystės, duotos 1000 m. pr. Kr. ir 750 m. pr. Kr., išsipildė Jėzuje.
Filialo ženklas	„Kristus“ išaugs kaip mirusios karališkosios dinastijos šaka – išpranašauta 750 m. pr. Kr. ir išsipildė Jėzuje
Ateinanti šaka pavadinta	Ši išdygusi „Šakelė“ buvo pavadinta „Jėzumi“ 500 metų prieš jam gimstant.
Kenčiantis Tarnas atiduoda savo gyvybę už visus	Pranašystė, numatanti, kaip šis ateisiantis Tarnas savo mirtimi – 750 m. pr. Kr. – tarnaus visai žmonijai. Ją išpildė Jėzus savo nukryžiavimu ir prisikėlimu.
Kristus ateina „septynetais“	Pranašiškas išpranašavimas, numatantis Jo atėjimą, pateiktas per septynis ciklus 550 m. pr. Kr. Išsipildė Jėzuje tiksliu laiku iki jo atvykimo į Jeruzalę dienos 33 m. pr. Kr.
Nukryžiavimo apžvalga	Ryškios nukryžiavimo detalės, išpranašautos 1000 m. pr. Kr., ir išsipildė Jėzaus nukryžiavimo detalėse.
Žmogaus Sūnus apreikštas	Dieviško asmens, ateinančio debesyse ore, viziją vieninteliu įmanomu būdu išpildo Jėzus

Šventės ir orakulai, pranašiškai surežisuoti Jėzui

Tavo kvietimas

Evangelija kviečia mus ištirti. Ji taip pat kviečia mus

‘Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: „Ateik!“ Ir kas girdi, teatsiliepia: „Ateik!“ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvenimo vandens. ‘

Apreiškimas Jonui 22:17

Toliau pateikiami patarimai, padėsiantys tiek apžiūrėti, tiek „atvykti“