Jėzus nuplauna savo mokinių kojas
1Prieš Paschos šventę Jėzus, žinodamas, kad atėjo Jo valanda iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.
2Vakarienės metu, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono sūnaus Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti Jį,
3žinodamas, kad Tėvas visa atidavęs į Jo rankas ir kad Jis išėjo iš Dievo ir eina pas Dievą,
4Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir, persijuosęs rankšluosčiu,
5įsipila vandens į praustuvą ir ima plauti mokiniams kojas bei šluostyti rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.
6Taip Jis prieina prie Simono Petro. Šis Jam sako: „Viešpatie, nejaugi Tu plausi man kojas?“
7Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką Aš darau, bet vėliau suprasi.“
8Petras atsiliepė: „Tu neplausi man kojų per amžius!“ Jėzus jam atsakė: „Jei nenuplausiu tavęs, neturėsi dalies su manimi.“
9Simonas Petras jam sako: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!“
10Jėzus jam atsako: „Kas nupraustas, tam reikia tik kojas nusiplauti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, bet ne visi.“
11Nes Jis žinojo, kas Jį išduos, ir todėl sakė: „Ne visi esate švarūs.“
12Nuplovęs jų kojas, Jis užsivilko drabužius ir, sugrįžęs prie stalo, paklausė: „Ar suprantate, ką jums padariau?
13Jūs vadinate mane Mokytoju ir Viešpačiu, ir gerai sakote, nes Aš Tas esu.
14Jei tad Aš – Viešpats ir Mokytojas – nuploviau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti.
15Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip Aš jums dariau.
16Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininką ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją.
17Jeigu tai suprantate, palaiminti esate, taip elgdamiesi.
Jėzus pranašauja savo išdavystę
18Ne apie jus visus tai sakau. Aš žinau, ką išsirinkau, bet turi išsipildyti Raštas: „Valgantis mano duoną pakėlė virš manęs savo kulną.“
19Sakau jums dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu.
20Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane, o kas mane priima, priima Tą, kuris mane siuntė.“
21Tai pasakęs, Jėzus, sukrėstas dvasioje, paliudydamas tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!“
22Mokiniai ėmė žvalgytis vienas į kitą, nesusivokdami, apie kurį Jis taip pasakė.
23Vienas iš Jo mokinių, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės.
24Simonas Petras pamoja jam, kad šis paklaustų, apie kurį Jis kalba.
25Tasai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, klausia: „Kas jis, Viešpatie?“
26Jėzus atsako: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį.“ Ir, pamirkęs duoną, Jis paduoda Judui Iskarijotui, Simono sūnui.
27Ir po šio kąsnio įėjo į jį šėtonas. Tada Jėzus jam sako: „Ką darai, daryk greičiau!“
28Bet nė vienas iš esančių prie stalo nesuprato, kodėl Jis jam taip pasakė.
29Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie manė, jog Jėzus jam liepė: „Nupirk, ko mums reikia šventei“ arba kad jis duotų ką nors vargšams.
30Taigi, paėmęs duonos kąsnį, anas tuojau išėjo. Buvo naktis.
Jėzus pranašauja Petro išsižadėjimą
31Jam išėjus, Jėzus prabilo: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas Jame.
32O jeigu Dievas pašlovintas Jame, tai Dievas pašlovins Jį savyje, – bematant Jį pašlovins.“
33„Vaikeliai, Aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką žydams pasakiau: kur Aš einu, jūs negalite nueiti.
34Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus mylėjau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą.
35Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“
36Simonas Petras Jo paklausė: „Viešpatie, kur Tu eini?“ Jėzus atsakė: „Kur Aš einu, tu dabar negali paskui mane sekti, bet vėliau nuseksi paskui mane.“
37Petras vėl klausė: „Viešpatie, kodėl gi negaliu dabar paskui Tave sekti? Aš savo gyvybę už Tave guldysiu!“
38Jėzus atsakė: „Tu guldysi už mane gyvybę? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi!“
Jėzus guodžia savo mokinius
1„Tenebūgštauja jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane!
2Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti.
3Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš.
4Kur Aš einu, jūs žinote, ir kelią jūs žinote.“
Jėzus – kelias pas Tėvą
5Tomas Jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur Tu eini, tai kaip žinosime kelią?“
6Jėzus jam atsakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.
7Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar Jį pažįstate ir esate Jį matę.“
8Pilypas Jam sako: „Viešpatie, parodyk mums Tėvą, ir bus mums gana.“
9Jėzus jam taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti? Kas matė mane, matė Tėvą! Tad kaip gali sakyti: „Parodyk mums Tėvą“?
10Nejaugi tu netiki, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje? Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu, bet Tėvas, esantis manyje, – Jis daro darbus.
11Tikėkite manimi, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje, arba tikėkite mane dėl pačių darbų!
12Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos Aš darau, ir dar už juos didesnių darys, nes Aš einu pas savo Tėvą.
13Ir ko tik prašysite mano vardu, Aš padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje.
14Ko tik prašysite mano vardu, Aš padarysiu.
Jėzus pažada Šventąją Dvasią
15Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų.
16Ir Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums kitą Guodėją, kuris liktų su jumis per amžius, –
17Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes Jos nemato ir nepažįsta. O jūs Ją pažįstate, nes Ji yra su jumis ir bus jumyse.
18Nepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas jus.
19Dar valandėlė, ir pasaulis manęs nebematys. O jūs mane matysite, nes Aš gyvenu ir jūs gyvensite.
20Tą dieną jūs suprasite, kad Aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir Aš jumyse.
21Kas žino mano įsakymus ir jų laikosi, tas myli mane. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir Aš jį mylėsiu ir pats jam apsireikšiu.“
22Judas – ne Iskarijotas – paklausė: „Viešpatie, kas atsitiko, jog ketini apsireikšti mums, o ne pasauliui?“
23Jėzus jam atsakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.
24Kas manęs nemyli, mano žodžių nesilaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris mane siuntė.
25Aš jums tai pasakiau, būdamas su jumis,
26o Guodėjas – Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas atsiųs, – mokys jus visko ir viską primins, ką jums sakiau.
27Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta.
28Jūs girdėjote, kaip Aš pasakiau: „Aš išeinu ir vėl sugrįšiu pas jus!“ Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad pasakiau: „Einu pas Tėvą“, nes mano Tėvas už mane didesnis.
29Ir dabar, prieš įvykstant, jums tai pasakiau, kad tikėtumėte, kada tai įvyks.
30Jau nebedaug su jumis kalbėsiu, nes ateina šio pasaulio kunigaikštis, ir manyje jis neturi nieko,
31bet pasaulis turi pažinti, jog Aš myliu Tėvą ir darau taip, kaip Jis man įsakė. Kelkitės, eikime iš čia!“
Vynmedis ir šakos
1„Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas.
2Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisių.
3Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau.
4Pasilikite manyje, ir Aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, – taip ir jūs, jei nepasiliksite manyje.
5Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių; nes be manęs jūs negalite nieko nuveikti.
6Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs.
7Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota.
8Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai.
9Kaip mane Tėvas pamilo, taip ir Aš jus pamilau. Pasilikite mano meilėje!
10Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip Aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje.
11Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse liktų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
12Tai yra mano įsakymas, kad mylėtumėte vienas kitą, kaip Aš jus pamilau.
13Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.
14Jūs esate mano draugai, jei darote, ką jums įsakau.
15Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus Aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką iš savo Tėvo girdėjau.
16Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, Jis jums duotų.
17Aš jums tai įsakau: mylėkite vienas kitą!“
Pasaulis nekenčia mokinių
18„Jei pasaulis jūsų nekenčia, žinokite, kad manęs jis nekentė pirmiau negu jūsų.
19Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs – ne pasaulio, bet Aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia.
20Atsiminkite žodžius, kuriuos jums sakiau: „Tarnas ne didesnis už savo šeimininką!“ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios; jeigu laikėsi mano žodžio, laikysis ir jūsų.
21Bet visa tai jums darys dėl mano vardo, nes jie nepažįsta To, kuris mane siuntė.
22Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie neturi kuo pateisinti savo nuodėmės.
23Kas manęs nekenčia, nekenčia ir mano Tėvo.
24Jeigu nebūčiau tarp jų padaręs darbų, kurių niekas kitas nedarė, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie matė ir vis tiek nekenčia ir manęs, ir mano Tėvo.
25Tačiau turėjo išsipildyti jų Įstatyme užrašytas žodis: „Jie manęs nekentė be priežasties.“
Šventosios Dvasios darbas
26Kai ateis Guodėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri ateina iš Tėvo, – Jis liudys apie mane.
27Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi buvote.“
16
1„Aš jums tai pasakiau, kad nepasipiktintumėte.
2Jie šalins jus iš sinagogų, ir ateina valanda, kada tie, kurie jus žudys, tarsis tarnaują Dievui.
3Jie jums tai darys, nes nei Tėvo, nei manęs nepažįsta.
4Aš jums visa tai kalbėjau, kad, tai valandai atėjus, atsimintumėte, jog buvau jus įspėjęs. Aš jums to nesakiau iš pradžių, nes buvau su jumis.
5O dabar einu pas Tą, kuris mane siuntė, ir niekas iš jūsų neklausia: „Kur Tu eini?“
6Kadangi jums tai pasakiau, liūdesys jūsų širdis užliejo.
7Bet sakau jums tiesą: jums geriau, kad Aš išeinu, nes jei neišeičiau, pas jus neateitų Guodėjas. O nuėjęs Jį jums atsiųsiu.
8Atėjęs Jis įtikins pasaulį dėl nuodėmės, dėl teisumo ir dėl teismo.
9Dėl nuodėmės, – kadangi netiki manimi.
10Dėl teisumo, – kadangi Aš pas savo Tėvą einu, ir jūs manęs daugiau nebematysite.
11Dėl teismo, – kadangi šio pasaulio kunigaikštis yra nuteistas.
12Dar daug ką turiu jums pasakyti, bet dabar negalite pakelti.
13Bet kai ateis Ji, Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir praneš, kas dar turi įvykti.
14Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.
15Visa, ką turi Tėvas, yra mano, todėl Aš pasakiau, kad Ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.
Mokinių sielvartas pavirs džiaugsmu
16Prabėgs valandėlė – ir manęs nematysite, ir dar valandėlė – ir vėl mane pamatysite, nes Aš pas Tėvą einu.“
17Tada kai kurie mokiniai ėmė vienas kito klausinėti: „Ką reiškia Jo pasakyti žodžiai: „Prabėgs valandėlė – ir manęs nematysite, ir dar valandėlė – ir vėl mane pamatysite“ ir: „Aš pas Tėvą einu“?“
18Tad jie klausinėjo: „Ką reiškia „valandėlė“? Mums neaišku, ką Jis kalba.“
19Supratęs, kad jie norėjo Jo klausti, Jėzus tarė: „Klausinėjate vieni kitus dėl mano žodžių: „Prabėgs valandėlė – ir manęs nematysite, ir dar valandėlė – ir vėl mane pamatysite“?
20Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir vaitosite, o pasaulis džiaugsis. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu.
21Gimdydama moteris būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė į pasaulį žmogus.
22Taip ir jūs dabar nuliūdę, bet Aš vėl jus pamatysiu; ir jūsų širdys džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims.
23Tą dieną jūs manęs nieko neklausinėsite. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ko tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis jums duos.
24Iki šiol jūs nieko neprašėte mano vardu. Prašykite ir gausite, kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
25Aš jums kalbėjau palyginimais, bet ateina valanda, kada nebekalbėsiu jums palyginimais, bet atvirai apie Tėvą jums skelbsiu.
26Tą dieną jūs prašysite mano vardu, ir Aš nesakau, kad Aš prašysiu Tėvo už jus, –
27juk pats Tėvas jus myli, nes jūs mane pamilote ir įtikėjote, jog Aš esu iš Dievo atėjęs.
28Išėjau iš Tėvo ir atėjau į pasaulį. Vėl palieku pasaulį ir einu pas Tėvą.“
29Mokiniai tarė: „Štai dabar Tu aiškiai kalbi ir nebesakai jokių palyginimų.
30Mes dabar suprantame, kad Tu viską žinai ir nereikia, kad kas Tave klausinėtų. Todėl tikime, kad Tu esi išėjęs iš Dievo.“
31Jėzus jiems atsakė: „Dabar tikite?
32Štai ateina valanda, – ir jau atėjo, – kai jūs išsisklaidysite kas sau ir paliksite mane vieną. Tačiau Aš ne vienas, nes su manimi yra Tėvas.
33Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs patirsite priespaudą, bet būkite drąsūs – Aš nugalėjau pasaulį!“