Žydai švenčia keletą švenčių, kilusių iš unikalių jų istorijai įvykių. Viena iš labiau žinomų švenčių yra
Pesach . Žydai švenčia šią šventę prisimindami savo išlaisvinimą iš vergijos Egipte maždaug prieš 3500 metų.
Išėjimo knygoje aprašyta , kad Pesach buvo dešimties faraoną ir Egiptą užklupusių marų kulminacija. Per Pesachą Mozė nurodė kiekvienai izraelitų šeimai paskersti ėriuką ir jo krauju patepti savo namų durų staktas. Tada jų namus
apimdavo mirtis . Tačiau namuose be kraujo ant durų staktų mirdavo vyriausias sūnus.
Pirmoji Pascha žydų kalendoriuje įvyko konkrečią dieną – nisano 14-ąją. Dievas per Mozę nurodė žydams švęsti šią šventę kiekvienais metais nisano 14-ąją. Dabar, kaip savo kultūros dalis, žydai ir toliau švenčia Paschą kiekvieną nisano 14-ąją. Kadangi senovės žydų kalendorius yra mėnulio-saulinis , nisano 14-oji šiuolaikiniame kalendoriuje juda ir įvyksta kažkuriuo metu kovo–balandžio mėnesiais.
Jėzus per Paschą
Žvelgėme į Jėzų per žydišką prizmę ir apžvelgiame kiekvieną jo Kančios savaitės dieną. Šeštoji tos savaitės diena, penktadienis, buvo nisano 14-oji – žydų Pascha. Trumpa apžvalga prieš aptariant to penktadienio įvykius.
Kai Jėzus sekmadienį, pirmąją tos savaitės dieną, įžengė į Jeruzalę, jis stovėjo ant Morijos kalno viršūnės, kur prieš 2000 metų Abraomas buvo pranašavęs, kad bus paaukota didelė auka (būsimasis laikas) . Tada, įžengęs į Jeruzalę, Jėzus pareiškė:
31Dabar teisiamas šitas pasaulis. Dabar šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan.
Evangelija pagal Joną 12:31
„Pasaulis“ suksis apie kovą, kuri netrukus įvyks tame kalne tarp jo ir Šėtono, „šio pasaulio kunigaikščio“, kuris penktąją dieną įžengė į Judą, kad sumuštų Kristų .
Paskutinė vakarienė
Penktadienis, 6-oji Kančios savaitės diena, prasidėjo Jėzaus pasidalijimu Paskutine vakariene su mokiniais. Manome, kad tai buvo ketvirtadienio vakarą. Tačiau kadangi žydų diena prasidėdavo saulėlydžiu, jų penktadienis prasidėdavo tuo, ką mes laikytume ketvirtadienio vakaru. Čia pateikiama Jėzaus kalbos dalis per tą vakarienę.
27Po to paėmė taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: „Gerkite iš jos visi,
28nes tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti.
Evangelija pagal Matą 26: 27-28
Tada jis pavyzdžiu ir mokymu paaiškino, kaip mylėti vieniems kitus, ir kalbėjo apie didžiulę Dievo meilę mums. Visa tai čia užrašyta iš Evangelijos. Vėliau jis meldėsi už visus savo pasekėjus ( skaitykite čia ).
Getsemanės sode
Tada jis pradėjo savo visos nakties budėjimą Getsemenės sode, netoli Jeruzalės.
Heinrich Hofmann, PD-US-expired, via Wikimedia Commons
36Tuomet Jėzus su jais atėjo į vietą, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol Aš ten nuėjęs melsiuosi.“
37Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti.
38Tada tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir budėkite su manimi.“
Evangelija pagal Matą 26:36-38
39Paėjęs kiek toliau, Jėzus parpuolė veidu į žemę ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu!“
40Jis sugrįžo pas mokinius ir, radęs juos miegančius, tarė Petrui: „Nepajėgėte nė vienos valandos pabudėti su manimi?
41Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas.“
42Ir vėl nuėjęs antrą kartą, meldėsi: „Mano Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie Tavo valia!“
43Sugrįžęs vėl rado juos miegančius, nes jų akys buvo apsunkusios.
44Tada, palikęs juos, vėl nuėjo ir trečią kartą meldėsi tais pačiais žodžiais.
45Paskui grįžo pas mokinius ir tarė: „Jūs vis dar miegate ir ilsitės… Štai priartėjo valanda, ir Žmogaus Sūnus atiduodamas į nusidėjėlių rankas.
46Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat.“
Evangelija pagal Matą 26:36-46
Mokiniai negalėjo išbūti budrūs, ir budėjimas ką tik buvo prasidėjęs! Evangelijoje aprašoma, kaip Judas jį išdavė.
Sulaikymas sode
2Jo išdavėjas Judas taip pat žinojo tą vietą, nes Jėzus ir Jo mokiniai dažnai ten rinkdavosi.
3Taigi Judas, gavęs būrį kareivių ir aukštųjų kunigų bei fariziejų tarnų, atėjo ten su žibintais, deglais ir ginklais.
4Jėzus, žinodamas visa, kas Jo laukia, išėjo į priekį ir paklausė: „Ko ieškote?“
5Jie atsakė: „Jėzaus iš Nazareto!“ Jėzus tarė jiems: „Tai Aš.“ Jo išdavėjas Judas irgi stovėjo tarp jų.
6Kai Jėzus ištarė: „Tai Aš“, jie atšoko atgal ir parpuolė ant žemės.
7O Jis vėl jų klausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Jėzaus iš Nazareto.“
8Jėzus atsiliepė: „Jau jums sakiau, kad tai Aš. Tad jei manęs ieškote, leiskite šitiems pasišalinti“, –
9kad išsipildytų Jo pasakyti žodžiai: „Iš tų, kuriuos man davei, nepražudžiau nė vieno.“
10Simonas Petras, kuris turėjo kalaviją, išsitraukė jį, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį. Tarnas buvo vardu Malkus.
11Jėzus sudraudė Petrą: „Kišk kalaviją į makštį! Nejaugi Aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man davė?“
12Būrys, jo vadas ir žydų tarnai suėmė Jėzų, surišo
13ir nuvedė pirmiausia pas Aną. Mat jis buvo tų metų vyriausiojo kunigo Kajafo uošvis.
Evangelija pagal Joną 18:2-13
Jėzus buvo nuėjęs į sodą melstis. Ten Judas atsivedė kareivių, kad jį suimtų. Jei mums grėstų suėmimas, galėtume bandyti kovoti, bėgti ar slėptis. Tačiau Jėzus nieko iš to nepadarė. Jis prisipažino esąs tas asmuo, kurio jie ieškojo. Jo aiškus prisipažinimas („Aš esu jis“) išgąsdino kareivius, todėl jo mokiniai pabėgo. Jėzus pasidavė suėmimui, ir jie jį išvedė tardyti.
Pirmasis tardymas
Evangelijoje rašoma, kaip jie jį apklausė:
19Vyriausiasis kunigas paklausė Jėzaus apie Jo mokinius bei Jo mokymą.
20Jėzus jam atsakė: „Aš viešai kalbėjau pasauliui. Aš visada mokiau sinagogoje ir šventykloje, kur susirenka visi žydai, ir nieko nekalbėjau slapčia.
21Kodėl tad manęs klausi? Klausk tų, kurie girdėjo, ką jiems kalbėjau. Jie žino, ką Aš sakiau.“
22Jam tai pasakius, vienas iš ten buvusių tarnų smogė Jėzui per veidą, tardamas: „Šitaip atsakai vyriausiajam kunigui?!“
23Jėzus jam tarė: „Jei kalbėjau negerai, pasakyk, kas negerai, o jei gerai, – kodėl mane muši?“
24Tada Anas pasiuntė Jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą.
Evangelija pagal Joną 18:19-24
Taigi jie pasiuntė Jėzų pas vyriausiąjį kunigą antram tardymui.
Antrasis tardymas
Ten jie jį apklausė visų vadovų akivaizdoje. Evangelijoje taip pat užrašytas ir šis antrasis apklausimas:
53Jėzų nuvedė pas vyriausiąjį kunigą, kur buvo susirinkę visi aukštieji kunigai, vyresnieji ir Rašto žinovai.
54Petras iš tolo sekė Jį iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo. Ten jis atsisėdo su tarnais ir šildėsi prie ugnies.
55Aukštieji kunigai ir visas sinedrionas ieškojo prieš Jėzų liudijimo, kad galėtų nuteisti Jį mirti, bet nerado.
56Nors daugelis melagingai liudijo prieš Jį, tačiau jų liudijimai nesutapo.
57Kai kurie atsistoję melagingai kaltino Jį, teigdami:
58„Mes girdėjome Jį sakant: „Aš sugriausiu šitą rankomis pastatytą šventyklą ir per tris dienas pastatysiu kitą, ne rankų darbo.“
59Bet ir šie kaltinimai nesutapo.
60Tada vyriausiasis kunigas, atsistojęs viduryje, paklausė Jėzaus: „Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?“
61Tačiau Jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tada vyriausiasis kunigas vėl Jo paklausė: „Ar Tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?!“
62Ir Jėzus atsakė: „Aš Esu. Ir jūs išvysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse.“
63Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Kam dar mums liudytojai?
64Jūs girdėjote piktžodžiavimą! Kaip jums atrodo?“ Ir jie visi nusprendė Jį esant vertą mirties.
65Kai kurie pradėjo į Jį spjaudyti, dangstė Jam veidą, mušė kumščiais ir sakė: „Pranašauk!“ O tarnai daužė Jį per veidą.
Evangelija pagal Morkų 14:53-65
Šiame pokalbyje Jėzus save vadina „Žmogaus Sūnumi“. Šis titulas kupinas pranašiškos reikšmės, kurią čia ir nagrinėjame .
Tačiau žydų vadovai pasmerkė Jėzų mirties bausme. Kadangi juos valdė romėnai, tik Romos valdytojas galėjo patvirtinti mirties bausmę. Todėl jie nuvedė Jėzų pas Romos valdytoją Poncijų Pilotą.
Romos valdytojo apklausiamas Jėzus
11O Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas Jo klausė: „Ar Tu esi žydų karalius?“ Jėzus atsakė: „Tu sakai.“
12Aukštųjų kunigų ir vyresniųjų kaltinamas, Jis nieko neatsakė.
13Tada Pilotas paklausė: „Ar negirdi, kiek daug jie prieš Tave liudija?“
14Bet Jis neatsakė jam nė žodžio ir tuo labai nustebino valdytoją.
15Per šventę valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo.
16Tuo metu jie turėjo žinomą kalinį vardu Barabas.
17Todėl, žmonėms susirinkus, Pilotas klausė: „Kurį norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Kristumi?“
18Nes jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo.
19Sėdinčiam teismo krėsle Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: „Nieko nedaryk šitam teisiajam, nes šiąnakt sapne labai dėl Jo kentėjau.“
20Bet aukštieji kunigai ir vyresnieji įtikino minią, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų.
21Tada valdytojas jiems tarė: „Kurį iš šių dviejų norite, kad jums paleisčiau?“ Jie šaukė: „Barabą!“
22Pilotas paklausė: „Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Kristumi?“ Jie visi rėkė: „Nukryžiuok!“
23Jis klausė: „Ką bloga Jis padarė?“ Bet jie dar garsiau šaukė: „Nukryžiuok!“
24Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis tik didėja, paėmė vandens, nusiplovė rankas minios akivaizdoje ir tarė: „Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!“
25Visi žmonės šaukė: „Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!“
26Tada jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.
Evangelija pagal Matą 27:11-26
Jėzaus nukryžiavimas, mirtis ir palaidojimas
Toliau Evangelijoje aprašomos Jėzaus nukryžiavimo detalės.
27Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į pretorijų ir surinko aplink jį visą kuopą.
28Jie išrengė Jį ir apsiautė raudonu apsiaustu.
29Nupynę erškėčių vainiką, uždėjo Jam ant galvos, o į Jo dešinę įspraudė nendrę. Po to tyčiodamiesi klūpčiojo prieš Jį ir sakė: „Sveikas, žydų karaliau!“
30Spjaudydami Jį, stvėrė iš Jo nendrę ir čaižė per galvą.
31Pasityčioję iš Jo, jie nusiautė apsiaustą, apvilko Jo paties drabužiais ir išsivedė nukryžiuoti.
Evangelija pagal Matą 27: 27-31
Jėzaus nukryžiavimas
After Peter Paul Rubens , FAL, via Wikimedia Commons
21Jie privertė vieną grįžtantį iš laukų praeivį – Simoną Kirėnietį, Aleksandro ir Rufo tėvą, – nešti Jo kryžių.
22Ir jie nuvedė Jį į Golgotos vietą; išvertus tai reiškia: „Kaukolės vieta.“
23Ten davė Jam mira atmiešto vyno, bet Jis negėrė.
24Nukryžiavę Jį, jie pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kas kuriam turi tekti.
25Buvo trečia valanda, kai Jį nukryžiavo.
26Taip pat buvo užrašytas Jo kaltinimas: „Žydų karalius.“
27Kartu su Juo nukryžiavo du plėšikus: vieną dešinėje, kitą kairėje.
28Taip išsipildė Rašto žodžiai: „Jis buvo priskaitytas prie piktadarių.“
29Einantys pro šalį plūdo Jėzų, kraipydami galvas ir sakydami: „Še Tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas ją atstatai.
30Išgelbėk save, nuženk nuo kryžiaus!“
31Panašiai tyčiojosi ir aukštieji kunigai su Rašto žinovais, kalbėdami tarp savęs: „Kitus gelbėdavo, o savęs negali išgelbėti.
32Tegul Kristus, Izraelio karalius, dabar nužengia nuo kryžiaus, kad pamatytume ir įtikėtume.“ Kartu nukryžiuotieji irgi užgauliojo Jį.
Jėzaus mirtis
33Šeštai valandai atėjus, visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos.
34Devintą valandą Jėzus garsiu balsu sušuko: „Elojì, Elojì, lemà sabachtãni?“ Tai reiškia: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!“
35Kai kurie ten stovintys išgirdę sakė: „Žiūrėk, Jis šaukiasi Elijo.“
36Tada vienas nubėgęs primirkė kempinę rūgštaus vyno, užmovė ją ant nendrės ir davė Jam gerti, sakydamas: „Palaukite, pažiūrėsime, ar ateis Elijas Jo nuimti.“
37Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią.
38Ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios.
39Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip Jis šaukdamas mirė, tarė: „Tikrai šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“
Evangelija pagal Morkų 15: 21-39
„Pradurta“ jo šone
Jono evangelijoje užrašyta įdomi nukryžiavimo detalė. Joje teigiama:
31Kad kūnai neliktų ant kryžiaus per šabą, – nes tas šabas buvo didi diena, – žydai Pasiruošimo dieną prašė Piloto, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti.
32Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su Juo nukryžiuoti.
33Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad Jis jau miręs, jie nebelaužė Jam blauzdų,
34tik vienas kareivis ietimi perdūrė Jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.
35Tai matęs paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad jūs tikėtumėte.
Evangelija pagal Joną 19:31-35
Jonas matė, kaip romėnų kareiviai ietimi pervėrė Jėzaus šoną. Iš jo išbėgo kraujas ir vanduo, rodantys, kad jis mirė nuo širdies nepakankamumo.
Jėzaus laidojimas
Evangelijoje aprašomas paskutinis tos dienos įvykis – jo laidotuvės.
57Vakarui atėjus, atvyko vienas turtingas žmogus iš Arimatėjos vardu Juozapas, kuris irgi buvo tapęs Jėzaus mokiniu.
58Jis nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė kūną atiduoti.
59Juozapas paėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę
60ir paguldė savo naujame kape, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Užritęs didelį akmenį ant kapo angos, nuėjo.
61Ten buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.
Evangelija pagal Matą 27: 57-61
6 diena – Didysis penktadienis
Kiekviena diena žydų kalendoriuje prasidėdavo saulėlydžiu. Taigi 6-oji diena prasidėjo nuo Jėzaus paskutinės vakarienės su mokiniais. Iki tos dienos pabaigos jis buvo suimtas, daug kartų teisiamas per naktį, nukryžiuotas, pervertas ietimi ir palaidotas. Šią dieną lydėjo skausmas, sielvartas, pažeminimas ir mirtis, todėl žmonės ją prisimena iškilmingai apmąstydami. Tačiau ši diena vadinama „Didžiuoju penktadieniu“. Bet kaip išdavystės, kankinimų ir mirties diena kada nors gali būti vadinama „gera“? Užuominą randame 22 psalmėje , parašytoje 1000 metų prieš Jėzų.
Kodėl Didysis penktadienis, o ne „Blogasis penktadienis“?
Jėzaus gėrimas iš Tėvo jam duotos „taurės“ išgelbėjo pasaulį. Tai buvo nisano 14-oji, ta pati diena kaip ir Pascha , kai prieš 1500 metų paaukoti avinėliai išgelbėjo žmones nuo mirties. Tai ta pati diena, kai žydai prisiminė savo išvadavimą iš mirties. Jėzaus nukryžiavimo laikas buvo suderintas su žydų Pascha. Štai kodėl Pascha yra labai arti Didžiojo penktadienio, o skirtumas paaiškintas išnašoje [i].
Ženklas ant Morijos kalno per Pesachą
Jo nukryžiavimo vieta buvo Morijos kalnas, netoli Jeruzalės vartų. Tai buvo vieta, kur prieš 2000 metų avinėlis pakeitė Izaoką, kai Abraomas paaukojo jį Dievui . Jėzaus nukryžiavimas pagal datą aiškiai dera su paaukotais Paschos avinėliais ir pagal vietą su avinėliu, paaukotu už Izaoką. Tai ženklas, kad Jėzaus nukryžiavimas yra Dievo plano centras. Tikėti tuo nėra beprasmiška, tai tiesiog leidžia šiems istoriniams faktams pasakyti savo reikšmę. Penktadienio, Kančios savaitės 6-osios dienos, diagrama rodo šį koordinavimą per amžius.
Pasakojimai apie vyrus baigiasi jų mirtimi, bet ne Jėzaus. Po to atėjo sabatas – 7 diena .
[i] Jėzus buvo nukryžiuotas per Paschą, nisano 14-ąją pagal žydų Mėnulio kalendorių. Tačiau tarptautiniu mastu standartinis kalendorius yra Grigaliaus kalendorius, turintis 365,24 dienas per metus. Taigi III amžiuje po Kr. bažnyčios pareigūnai sugalvojo kitą būdą apskaičiuoti Didįjį penktadienį ir Velykas pagal šį kalendorių. Velykų sekmadienis buvo nustatytas į pirmąjį sekmadienį po pirmosios pilnaties po kovo 21-osios lygiadienio. Kadangi žydų mėnesiai yra mėnulio kalendoriuje, nisano 14-oji visada sutaps su pilnatimi. Taikant atnaujintą Velykų datos skaičiavimo metodą, Paschos ir Velykų šventės paprastai yra arti viena kitos. Tačiau jos paprastai nėra tą pačią dieną.