Gyvasis vanduo prie Negyvosios jūros

Biblijoje aprašyta Izraelio žemė driekiasi ant didžiausio pasaulyje miražo, sukurdama gyvybės iliuziją ten, kur jos nėra. Tai privertė jos gyventojus imtis iniciatyvos žmonių paieškose dėl nepakeičiamos ir gyvybę teikiančios medžiagos – vandens. Ji taip pat suteikia apšviečiantį foną kai kurioms išminties slypinčioms Biblijos viltims, beprotiškiausioms viltims ir ekstravagantiškiems pažadams. Šie pažadai apima ir jus bei siūlo gyvenimą su pasitenkinimu. Tačiau norėdami tai suprasti, turime pamatyti, ko dėl to teko išmokti ten gyvenantiems žmonėms.

Unikali Negyvoji jūra

Negyvoji jūra yra ryškiausias geografinis darinys Izraelio žemėje. Ji yra žemiausiame Žemės taške, 431 m žemiau jūros lygio, dykumos viduryje. Turėti tokį gražų ir didelį vandens telkinį sausringos žemės viduryje atrodytų, būtų didelė sėkmė aplinkiniams gyventojams. Tačiau, turėdamas 35 % druskos kiekį, tai yra didžiausias nuolatinis  hipersūrinis  ežeras pasaulyje. Todėl jame nėra gyvybės – iš čia ir kilo Negyvosios jūros pavadinimas. Šio vandens negalima gerti. Net patekus į akis ar ant atvirų žaizdų, jis labai sudirgina.

Biblijoje Negyvoji jūra pirmą kartą paminėta Abraomo pasakojimuose   maždaug prieš 4000 metų. Negyvoji jūra buvo visų vėlesnių Biblijos rašytojų, karalių ir pranašų, esančių vos už kelių mylių nuo Jeruzalės, fonas. Šie rašytojai naudojo  vandenį , kuris tame regione buvo gyvybės ar mirties būtinybė, norėdami iliustruoti tiesas apie save. Jie naudojo vandenį kaip temą, kad duotų mums pažadus.

Jeremijas diagnozuoja mūsų troškulį

Jeremijas gyveno Karalių laikotarpio pabaigoje (600 m. pr. Kr.), kai Izraelio visuomenėje plito korupcija ir blogis. Jis smerkė jų blogybes, tas pačias, kurios būdingos ir šiandien mūsų visuomenėms. Tačiau Jeremijas savo žinią pradėjo būtent taip.

13Nes dvi piktybes padarė mano tauta: ji paliko mane, gyvojo vandens šaltinį, ir išsikasė kiaurų šulinių, kurie nesulaiko vandens.

Jeremijo pranašystė 2: 13

Jeremijas vartojo vandenį kaip metaforą, kad padėtų jiems geriau suprasti nuodėmę. Jis pareiškė, kad jie yra kaip ištroškę žmonės, ieškantys vandens. Nėra nieko blogo būti ištroškusiam. Bet jiems reikia gerti gerą vandenį. Pats Dievas buvo gerasis gyvasis vanduo, galintis numalšinti jų troškulį. Tačiau užuot atėję pas Jį numalšinti troškulio, izraelitai rėmėsi kitais šaltiniais, nesandariais. Tačiau jų suskilę vandens talpyklos ilgai nelaikydavo vandens ir todėl juos dar labiau ištroškdavo.

Kitaip tariant, jų nuodėmė, visomis savo formomis, galėtų būti apibendrinta kaip atsigręžimas į kitus dalykus, o ne į Dievą, siekiant numalšinti troškulį. Tačiau šie kiti dalykai negalėtų numalšinti jų troškulio, lygiai taip pat, kaip negalima pasikliauti kiauras stikline, kad ji suteiktų nuolatinį gaivumą. Juk savo tuščiose veiklose izraelitai liko ištroškę. Jiems liko tik sudužusios vandens talpyklos – t. y. visos problemos ir sunkumai, kuriuos sukėlė jų nuodėmės.  Saliamonas, turtingiausias ir sėkmingiausias žmogus per visą istoriją, meistriškai išsamiai aprašė veiklą, kurios ėmėsi, kad numalšintų troškulį .

Ištroškę žmonės blogo vandens šaltinių jūroje

Tai puikiai tinka ir mums šiandien, mūsų turto, pramogų, savirealizacijos ir malonumų amžiuje. Šiuolaikinė visuomenė yra neabejotinai turtingiausia, geriausiai išsilavinusi, daugiausiai keliaujanti, linksminausi, laimę siekianti ir technologiškai pažangiausia iš visų epochų. Mes lengvai atsigręžiame į šiuos ir kitus mūsų amžiaus dalykus: pornografiją, neteisėtus santykius, narkotikus, alkoholį, godumą, pinigus, pyktį, pavydą. Tikimės, kad galbūt tai numalšins mūsų troškulį. Tačiau kaip Negyvoji jūra yra miražas, talpinantis tik nevaisingą mirtį, net jei iš tolo atrodo kaip gėlas vanduo, tai taip pat yra miražai. Jie negali ilgam numalšinti troškulio ir sukels tik mirtį.

Jeremijo perspėjimas ir Saliamono metraščiai turėtų paskatinti mus patiems užduoti keletą sąžiningų klausimų.

• Kodėl mūsų šiuolaikiniame amžiuje, kai tiek daug visko, mes kovojame su depresija, savižudybėmis, nutukimu, skyrybomis, pavydu, neapykanta ir pornografija?
• Kokias „cisternas“ naudojate troškuliui numalšinti? Ar jose telpa „vanduo“?
• Ar manai, kada nors gausi pakankamai, kad numalšintum savo troškulį? Jei  Saliamono troškulio nepavyko numalšinti  viskuo, ką jis turėjo, tai kaip tu?

Jėzus mokė tais pačiais klausimais, pažadėdamas numalšinti mūsų troškulį. Jis tai darė teigdamas, kad atstovauja Izraeliui , ir mūsų išvada čia . Jo pažadas dėl vandens ypač išsiskiria, kai pastebime, kad Izraelio tauta pirmauja pasaulyje vandens technologijų srityje. Abu Izraeliai siūlo vandenį, nors ir skirtingų rūšių, ištroškusiam pasauliui.

Izraelis siūlo pasauliui puikų vandenį

Dėl sausringų sąlygų  izraeliečiai turėjo tapti pasauliniais vandens technologijų lyderiais , kurie yra gyvybiškai svarbūs jų nacionaliniam išlikimui. Jie sukūrė ir pastatė pramoninio masto ir pasaulyje pirmaujančius atvirkštinio osmoso vandens gėlinimo įrenginius, kurie jūros vandenį paverčia geriamuoju vandeniu. Ši technologija yra energiją taupanti ir pigesnė nei kiti gėlinimo metodai, kurie garina vandenį. Izraelis turi penkis tokius gėlinimo įrenginius, kurie tiekia  tiek daug geriamojo vandens, kad dabar gali papildyti Galilėjos ežerą geriamuoju vandeniu . Artimųjų Rytų šalys pasirašo susitarimus su Izraeliu, kad ši vandens technologija būtų sukurta jiems.

Kita  Izraelio technologija gali gaminti geriamąjį vandenį iš ore esančios drėgmės . Pradėjusi nuo pagalbos tiekiant geriamąjį vandenį kariuomenei, ši technologija buvo išplėsta, siekiant numalšinti „visuotinį troškulį“. Automobilių gamintoja „Ford“ neseniai įdiegė šią technologiją į kai kuriuos savo automobilius, kad galėtumėte  atsigerti „vairuodami“ . „SodaStream“, parduodanti CO2 kasetes su rinkiniais geriamajam vandeniui karbonizuoti, turi pasaulinį platinimą, leidžiantį „putojančiu būdu gauti gazuoto vandens“.

Iš tiesų ši sausringa žemė su Negyvąja jūra tapo pirmaujančia pasaulyje malšinant pasaulio troškulį.

Izraelis siūlo pasauliui gyvąjį vandenį

Tad įdomu, kad kitas Izraelis , Jėzus, taip pat siūlo pasauliui vandenį – gyvąjį vandenį. Jeremijo diagnozės apie mūsų troškulį fone apsvarstykime šį Evangelijoje užrašytą pokalbį.

Jėzus kalbasi su samariete

1Viešpats, sužinojęs, kad fariziejai išgirdo, jog Jo mokinių skaičius auga labiau negu Jono ir Jis gausiau krikštija

2(nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik Jo mokiniai),

3paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją.

4Jam reikėjo eiti per Samariją.

5Taigi Jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui.

6Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus atsisėdo prie šulinio. Buvo apie šeštą valandą.

7Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus jos paprašė: „Duok man gerti.“

8(Tuo tarpu Jo mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.)

9Samarietė atsakė: „Kaip Tu, būdamas žydas, prašai manęs, samarietės, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)

10Jėzus jai tarė: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra Tas, kuris tavęs prašo: „Duok man gerti“, pati būtum Jo prašiusi, ir Jis tau būtų davęs gyvojo vandens!“

11Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet Tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur Tu imsi gyvojo vandens?

12Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?“

13Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš.

14O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą.“

15Tada moteris Jam tarė: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai.“

16Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia.“

17Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro.“ Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: „Neturiu vyro“,

18nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei.“

19Moteris atsiliepė: „Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas.

20Mūsų tėvai garbino ant šito kalno, o jūs sakote, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia garbinti.“

21Jėzus atsakė: „Moterie, tikėk manimi, jog ateina valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.

22Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas – iš žydų.

23Bet ateina valanda, – jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasia ir tiesa, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.

24Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasia ir tiesa.“

25Moteris Jam sako: „Žinau, jog ateina Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs Jis mums viską paskelbs.“

26Jėzus jai tarė: „Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!“

27Tuo metu sugrįžo Jo mokiniai ir nustebo, kad Jis kalbėjo su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“

28O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms:

29„Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?“

30Ir žmonės iš miesto ėjo pas Jį.

31Tuo tarpu mokiniai ragino Jį, sakydami: „Rabi, valgyk!“

32O Jis jiems tarė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote.“

33Tada mokiniai pradėjo vienas kito klausinėti: „Nejaugi kas atnešė Jam valgyti?“

34Bet Jėzus tarė: „Mano maistas – vykdyti valią To, kuris mane siuntė, ir baigti Jo darbą.

35Argi jūs nesakote: „Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis“? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus – jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.

36Jau pjovėjas uždarbį gauna ir renka vaisių amžinajam gyvenimui, kad kartu džiaugtųsi ir sėjėjas, ir pjovėjas.

37Teisingai priežodis sako: „Vienas pasėja, kitas nupjauna.“

38Aš pasiunčiau jus nuimti derlių, į kurį jūs neįdėjote darbo. Kiti pasidarbavo, o jūs įstojote į jų darbą.“

39Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi.“

40Atėję samariečiai prašė Jį pasilikti pas juos, ir Jis ten pasiliko dvi dienas.

41Ir dar daug žmonių įtikėjo dėl Jo žodžių.

42O moteriai jie pasakė: „Dabar tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas.“

Evangelija pagal Joną 4: 1-42

Jėzus paprašė jos atsigerti dėl dviejų priežasčių. Pirma, jis buvo ištroškęs. Bet jis taip pat žinojo, kad ji ištroškusi, kaip ir Jeremijo diagnozė. Ji manė, kad galės numalšinti šį troškulį per santykius su vyrais. Taigi ji turėjo kelis vyrus ir buvo su vyru. Todėl kaimynai laikė ją amoralia. Tai paaiškina, kodėl ji vidurdienį viena išėjo vandens semtis. Kaimo moterys nenorėjo, kad ji eitų kartu, kai vėsų rytą eidavo prie šulinio, todėl buvo atsiribojusi nuo kitų kaimo moterų.

Sekdamas Jeremijo pavyzdžiu, Jėzus panaudojo troškulio temą, kad ji suprastų, jog jos gyvenime jaučia stiprų troškulį – troškulį, kuris numalšinamas. Jis jai (ir mums) pareiškė, kad tik jis gali galiausiai numalšinti jos vidinį troškulį.

Tikėti – išpažinti tiesą

Tačiau Jėzaus pasiūlytas „gyvasis vanduo“ įstūmė ją į krizę. Kai Jėzus liepė jai susirasti vyrą, jis tyčia provokavo ją atpažinti ir pripažinti savo sugedusią talpyklą. Jis ragino ją tai išpažinti. Mes to vengiame bet kokia kaina! Mes mieliau slepiame savo nuodėmes, tikėdamiesi, kad niekas jų nepamatys. Arba mes racionalizuojame, pateisindami savo nuodėmes, bet jei norime patirti „gyvąjį vandenį“, turime būti sąžiningi ir pripažinti savo „sugedusias talpyklas“, nes Evangelija žada, kad:

19Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų panaikintos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų atgaivos laikai

Apaštalų darbai 3:19

Dėl šios priežasties Jėzus pasakė samarietei:

24Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasia ir tiesa.“

Evangelija pagal Joną 4:24

Sakydamas „tiesa“, jis turėjo omenyje būti sąžiningiems apie save, nebandyti slėpti ar pateisinti savo klaidų. Nuostabi žinia yra ta, kad Dievas „ieško“ ir neatstums nė vieno, kuris ateina su tokiu atviru sąžiningumu – nesvarbu, ką jis yra išgėręs.

Religinių argumentų blaškymas

Tačiau tam reikia nuoširdaus pažeidžiamumo. Pokalbio temos perkėlimas iš savęs į religinį ginčą sukuria puikią priedangą pasislėpti. Pasaulyje visada vyksta daug religinių ginčų. Tais laikais tarp samariečių ir žydų vyko religinis ginčas dėl tinkamos garbinimo vietos. Nukreipdama pokalbį į šį religinį ginčą, ji tikėjosi nukreipti dėmesį nuo savo pratekančio vandens rezervuaro. Dabar ji galėjo savo pažeidžiamumą slėpti religija.

Kaip lengvai ir natūraliai mes darome tą patį – ypač jei esame kažkokios religinės priklausomybės. Tada galime spręsti, kuo kiti klysta, o kuo mes esame teisūs. Galime ignoruoti savo poreikį būti sąžiningiems dėl savo troškulio.

Jėzus nesileido į šį ginčą su ja. Jis tvirtino, kad svarbiausia yra jos sąžiningumas apie save garbinant. Ji gali ateiti pas Dievą bet kur (nes Jis yra Dvasia). Tačiau jai reikėjo sąžiningos savęs pažinimo, kad galėtų priimti Jo „gyvąjį vandenį“.

Sprendimas, kurį turime priimti visi

Taigi jai reikėjo priimti svarbų sprendimą. Ji galėjo toliau slėptis už religinio ginčo arba galbūt tiesiog jį palikti. Tačiau galiausiai ji pasirinko pripažinti savo troškulį – išpažinti kaltę. Ji daugiau nebeslėpė. Taip darydama ji tapo „tikinčiąja“. Anksčiau ji atlikdavo religines apeigas, bet dabar ji – ir jos kaimo gyventojai – tapo „tikinčiaisiais“.

Tikėti reiškia ne tik mintyse sutikti su teisinga religine doktrina – nors tai ir svarbu. Reikia tikėti, kad Jo gailestingumo pažadu galima pasitikėti ir todėl nebereikėtų slėpti nuodėmės. Būtent tai Abraomas mums parodė  taip seniai – jis pasitikėjo pažadu.

Pažeidžiami klausimai, kuriuos reikia užduoti sau

Ar pateisinate, ar slepiate savo troškulį? Ar slepiate jį pamaldžia religine praktika ar religiniais ginčais? O gal išpažįstate ? Kas jus stabdo išpažinti mūsų Kūrėjo akivaizdoje sugedusias talpyklas, keliančias kaltę ir gėdą?

Moters nuoširdus atvirumas savo poreikiui leido jai suprasti Jėzų kaip „Mesiją“ . Jam pasilikus dvi dienas, kaimo gyventojai jį suprato kaip „ pasaulio Gelbėtoją “. Jie suprato, kad Jėzus, davęs jiems gyvojo vandens, taip pat turėjo būti Viešpats Dievas, nes buvo parašyta:

13Viešpatie, Izraelio viltie! Visi, kurie palieka Tave, bus sugėdinti. Kurie nutolsta nuo Tavęs, bus įrašyti žemės dulkėse, nes jie paliko Viešpatį, gyvojo vandens versmę.

Jeremijo pranašystė 17:13

Postscriptum – Negyvoji jūra atgys

Jėzus šiandien pažada numalšinti mūsų vidinį troškulį gyvuoju vandeniu. Taip pat Biblijoje žadama, kad vieną dieną ateityje Negyvoji jūra, tas visada esantis mūsų mirusios dvasinės būsenos paveikslas,:

8Jis man sakė: „Šitas vanduo teka į rytus, pasieks slėnį ir įtekės į jūrą. Įtekėjęs į jūrą, jis išgydys jos vandenis.

9Kur šios upės vanduo įtekės, visa, kas gyva ir kruta, gaus iš jo gyvybę: bus gausu žuvies ir kitų vandens gyvių. Vandenys bus išgydyti ir visa atgis, kai įtekės upės vanduo.

10Nuo En Gedžio iki En Eglaimo stovės žvejai ir užmes tinklus. Čia bus taip gausu įvairių rūšių žuvies, kaip Didžiojoje jūroje.

Ezechielio pranašystė 47:8-10

Tai įvyks, kai

8Tą dieną gyvieji vandenys tekės iš Jeruzalės dviem kryptim: viena į Rytų, kita į Vakarų jūrą; taip bus ir vasarą, ir žiemą.

9Viešpats karaliaus visai žemei. Bus vienas Viešpats, ir Jo vardas bus vienas.

Zacharijo pranašystė 14: 8-9

Biblijoje numatyta, kad Kristus sugrįš . Kai jis sugrįš savo Karalystėje , Negyvąją jūrą pavers gyvybės knibždančia jūra. Tuomet nebereikės to nevaisingos mirties įvaizdžio. Negyvoji jūra tiksliai vaizduos gyvąjį vandenį, tekantį iš dviejų izraelitų – ir tautos, ir jos Mesijo.

Toliau matome Jėzų mokantį apie investavimą, ir Jis tai daro su prieštaringais įsitikinimais .