Tyrinėjome Šakos temą Senojo Testamento pranašuose. Matėme, kad Jeremijas 600 m. pr. m. e. tęsė šią temą (kurią pradėjo Izaijas prieš 150 metų) ir paskelbė, kad ši Šaka bus Karalius. Vėliau Zacharijas pranašavo, kad šios Šakos vardas bus Jėzus. Be to, jis numatė, kad Šaka unikaliu būdu sujungs Karaliaus ir Kunigo vaidmenis.
Danieliaus mįslė apie numatytą Pateptojo atvykimą
Dabar apie Danielių. Jis gyveno Babilono tremtyje, buvo įtakingas Babilono ir Persijos vyriausybės pareigūnas, taip pat hebrajų pranašas.
Savo knygoje Danielius gavo šią žinią:
21 man dar besimeldžiant, vakarinės aukos metu, greitai atskridęs prie manęs prisilietė Gabrielius, kurįanksčiau buvau matęs regėjime.
22 Jis pamokė mane, kalbėjo man ir tarė: „Danieliau, aš atėjau duoti tau nuovokos bei supratimo.
23 Tau pradėjus melstis buvo duotas paliepimas ir aš atėjau tau pranešti, nes tu labai mylimas. Įsidėmėk žodį ir suprask regėjimą.
24 Septyniasdešimt savaičių skirta tavo tautai ir tavo šventam miestui, kad užbaigtų nusikaltimą, padarytų galą nuodėmėms, atliktų sutaikinimą už nedorybes, įvestų amžiną teisumą, užantspauduotų regėjimus bei pranašystes ir pateptų patį švenčiausiąjį.
25 Žinok ir suprask: nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo kunigaikščio pasirodymo praeis septynios savaitės ir šešiasdešimt dvi savaitės. Ji bus atstatyta su aikštėmis ir sienomis, nors ir sunkiu metu.
26 Praėjus šešiasdešimt dviem savaitėms, pateptasis bus nužudytas, bet ne dėl savęs. Vieno kunigaikščio, kuris ateis, pulkai sunaikins miestą ir šventyklą. Tada ateis galas lyg potvynis ir iki karo pabaigos bus baisių sunaikinimų.
Danieliaus pranašystė 9:21-26
Dievas davė tvarkaraštį, kada ateis „Pateptasis“ (= Kristus = Mesijas). Tvarkaraštyje buvo naudojamas septynių ciklas. Pranašystėje buvo sakoma, kad atgalinis skaičiavimas prasidės nuo „įsakymo atkurti ir atstatyti Jeruzalę paskelbimo“. Dievas davė Danieliui šią pranašystę apie 537 m. pr. Kr. Tačiau Danielius nesulaukė šio atgalinio skaičiavimo pradžios.
Įsakas atstatyti Jeruzalę
Iš tiesų šio atgalinio skaičiavimo pradžią matė Nehemijas, gyvenęs beveik šimtu metų po Danieliaus. Jis buvo Persijos imperatoriaus Artakserkso taurininkas, taigi gyveno dabartiniame Irane. Atkreipkite dėmesį, kada jis gyveno aukščiau pateiktoje laiko juostoje. Savo knygoje jis mums sako, kad:
1 Dvidešimtaisiais karaliaus Artakserkso metais, nisano mėnesį, aš pakėliau vyno taurę ir ją padaviau karaliui. Kadangi aš niekada nebūdavau nuliūdęs jo akivaizdoje,
2 karalius klausė manęs: „Kodėl tavo veidas paniuręs? Juk nesergi. Tai ne kas kita, kaip širdgėla.“ Aš labai nusigandau
3 ir tariau karaliui: „Tegyvuoja karalius amžinai! Kaip man neliūdėti, kai miestas, kuriame yra mano tėvų kapai, apleistas ir jo vartai ugnies sunaikinti?“
4 Karalius klausė: „Ko norėtum?“ Aš meldžiausi dangaus Dievui
5 ir tariau karaliui: „Jei karaliui patiktų ir tavo tarnas surastų malonę tavo akyse, siųsk mane į Judą, į mano tėvų kapų miestą, kad galėčiau jį atstatyti.“
6 Karalius, karalienei sėdint šalia jo, sakė man: „Kiek užtruksi kelionėje ir kada sugrįši?“ Karaliui patiko mane pasiųsti, ir aš nurodžiau jam laiką.
Nehemijo knyga 2:1-6
11 Atvykęs į Jeruzalę ir išbuvęs tris dienas,
Nehemijo knyga 2:11
Taigi čia užfiksuotas „įsakymo dėl Jeruzalės atstatymo ir atstatymo išdavimas“, apie kurį, kaip pranašavo Danielius, vieną dieną. Tai įvyko 20-aisiais Persijos imperatoriaus Artakserkso valdymo metais. Istorikai pripažįsta, kad jis pradėjo savo valdymą 465 m. pr. Kr. Taigi, jo 20-ieji valdymo metai šį įsaką priskiria 444 m. pr. Kr. Dievas davė Danieliui ženklą apie atgalinio skaičiavimo pradžią. Beveik po šimto metų Persijos imperatorius, nežinodamas apie šią Danieliaus pranašystę, išleido šį įsaką. Persijos imperatorius Artakserksas pradėjo atgalinį skaičiavimą, kuris, pasak pranašystės, atves Pateptąjį .
Septyni „septynetai“ ir šešiasdešimt du „septynetai“
Danieliui duota mįslė nurodė, kad prireiks „septynių septynių ir šešiasdešimt dviejų septynių“, kol bus apreikštas Pateptasis.
Kas yra „septynetas“?
Mozės raštuose buvo nustatytas septynerių metų ciklas. Kas septynerius metus žemė turėjo ilsėtis nuo žemės ūkio, kad dirvožemis galėtų papildyti savo maistines medžiagas. Taigi „septynetas“ yra 7 metų ciklas. Turint tai omenyje, matome, kad nuo pat pradžių laikas buvo skaičiuojamas dviem dalimis. Pirmoji dalis buvo „septyni septynetai“ arba septyni septynerių metų laikotarpiai. Tai, 7 × 7 = 49 metai, buvo laikas, per kurį Jeruzalė buvo atstatyta po pradinio Persijos imperatoriaus įsako. Po to sekė šešiasdešimt du „septynetai“, taigi bendras atgalinis skaičiavimas buvo 7 × 7 + 62 × 7 = 483 metai. Kitaip tariant, nuo pat pradžių turėjo būti 483 metai iki Pateptojo apreiškimo.
360 dienų metai
Turime padaryti nedidelį kalendoriaus patikslinimą. Kaip ir daugelyje senovės tautų, pranašai naudojo 360 dienų metų kalendorių. Yra įvairių būdų apskaičiuoti „metų“ ilgį kalendoriuje. Danielius naudojo įprastą egiptietišką kalendorių, kur metų ilgis buvo 360 dienų. Todėl 483 „360 dienų“ metai lygi 483 × 360 ÷ 365,24 = apie 476 saulės metams pagal šiandien naudojamą Tarptautinį kalendorių.
Numatytas Kristaus atėjimas
Dabar galime apskaičiuoti, kada, kaip buvo išpranašauta, atėjo Karalius. Pereinant nuo 1 m. pr. Kr. iki 1 m. po Kr., yra tik vieneri metai (nulinių metų nėra). Lentelė apibendrina šiuos skaičiavimus.
| Pradžios metai | 444 m. pr. Kr. (20- ieji Artakserkso valdymo metai) |
| Laiko trukmė | 476 saulės metai |
| Numatomas atvykimas pagal tarptautinį kalendorių | (-444 + 476 + 1) (‘+1’, nes nėra 0 CE) = 33 |
| Numatomi metai | 33 m. po Kr. |
Pateptojo atėjimo laiko skaičiavimai pagal Danieliaus septynis
Jėzus iš Nazareto atvyko į Jeruzalę jodėdamas asilu per tai, kas tapo gerai žinoma Verbų sekmadienio švente . Tą dieną jis pasiskelbė ir įjojo į Jeruzalę kaip jų Karalius. Tai buvo 33 m. po Kr .
Pateptasis: Ateina būti…?
Dabar atkreipkite dėmesį į kažką ypatingo šioje mįslėje, susijusioje su ateinančiu karaliumi. Danielius prognozavo, kad po jo atvykimo, po septynetų ciklo, bus:
26 Praėjus šešiasdešimt dviem savaitėms, pateptasis bus nužudytas, bet ne dėl savęs. Vieno kunigaikščio, kuris ateis, pulkai sunaikins miestą ir šventyklą. Tada ateis galas lyg potvynis ir iki karo pabaigos bus baisių sunaikinimų.
Danieliaus pranašystė 9:26
Jame gana aiškiai sakoma, kad Pateptasis bus „nužudytas ir nieko neturės“. Tada svetimšaliai sunaikins šventyklą (žydų šventyklą) ir miestą (Jeruzalę), paversdami vietą dykyne. Išnagrinėkite žydų istoriją, kad pamatytumėte, jog tai iš tiesų įvyko. Praėjus keturiasdešimčiai metų po Jėzaus nukryžiavimo, užkariautojai romėnai sudegino šventyklą, sunaikino Jeruzalę, ištremdami žydus į pasaulinę tremtį. Po tremties žemė tapo dykyne. Įvykiai įvyko Jėzaus atėjimo metu ir 70 m. po Kr. tiksliai taip, kaip pranašavo Danielius 537 m. pr. Kr. Mozė taip pat buvo išpranašavęs šią katastrofą savo prakeiksmuose prieš 1500 metų.
Iš esmės tik Dievas galėjo numatyti įvykius, kurie vyko per šimtmečius tarp Danieliaus, imperatoriaus Artakserkso, Nehemijo, Palmių sekmadienio ir Romos sunaikinimo Jeruzale. Nors jie gyveno šimtmečiais skirtingais laikais, visi paskelbė ir pradėjo atgalinį skaičiavimą, kuris atskleistų Karalių. Maždaug po 570 metų nuo to, kai Danielius gavo savo žinią, Jėzus įžengė į Jeruzalę kaip Karalius – tiksliai pagal Danieliaus numatytą laiką. Kartu su Zacharijo pranašavimu apie Jėzaus vardą šie pranašai sudarė itin detalių pranašysčių grupę. Dievas visas jas iš anksto užrašė, kad visi turėtų galimybę pamatyti Jo pirštų antspaudus veikiančius istorijoje.
Toliau pažvelgsime į detales, kurias Izaijas šimtmečius iš anksto aprašė apie tai, kaip Pateptasis mirs. Panašiai darė ir Dovydas per Psalmes.
[i] Artakserkso datos iš Dr. Haroldo W. Hoehnerio knygos „ Kristaus gyvenimo chronologiniai aspektai “, 1977. 176 psl.