Kūrėjas kūne: apreikštas galingu žodžiu

XX amžiaus mokslininkas Albertas Einšteinas ir XXI amžiaus technologijų verslininkas Markas Zuckerbergas, „Facebook“/„Meta“ įkūrėjas, suteikia įžvalgų apie dvi pagrindines mūsų visatos dėsnių kategorijas, padedančias geriau suprasti Biblijoje aprašytą kūrimą bei atskleisti Jėzaus asmenį. Šią temą nagrinėsime pirmiausia apžvelgdami Einšteino ir Zuckerbergo pasiekimus.

Einšteinas: XX amžiaus masės ir energijos lygtis

Albertas Einšteinas (1879–1955), žydų kilmės vokietis, yra žinomas dėl reliatyvumo teorijos sukūrimo. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijoje ir Šveicarijoje išsilavinęs Einšteinas pasižymėjo matematika ir fizika. Dirbdamas Šveicarijos patentų biure, jis pirmą kartą 1905 m. paskelbė savo reliatyvumo teoriją, kurioje numatė keistus fizikos reiškinius. Eddingtonas patvirtino Einšteino teoriją 1919 m., kai stebėjo, kaip šviesa užtemimo metu lenkiasi aplink žvaigždę. Šis patvirtinimas išgarsino Einšteiną visame pasaulyje ir 1921 m. jam buvo skirta Nobelio premija.

Iš Einšteino reliatyvumo teorijos išplaukianti lygtis (E = mc^2) rodo, kad masė ir energija yra keičiamos. Masė gali būti prarasta ir gaunamas didžiulis energijos prieaugis. Tačiau nors masės energija gali būti keičiama, mokslas nerado jokio natūralaus proceso, kuris sukurtų masės energiją. Pirmasis termodinamikos dėsnis (arba masės energijos tvermės dėsnis), labiausiai patikrintas ir pastebėtas fizikos mokslo dėsnis, teigia, kad masės energijos sukurti negalima. Energija gali būti transformuojama į įvairias energijos rūšis (kinetinę, šiluminę, elektrinę ir kt.) arba į masę, bet naujos masės energijos sukurti negalima. Energija gali sklisti bangų pavidalu, taip saulės energija pasiekia Žemę.

Zuckerbergas: informacija XXI amžiuje

Einšteinas mums nušvietė pirmąjį termodinamikos dėsnį. Zuckerbergo sėkmė su „Facebook“ rodo, kad visur paplitęs yra ir jį lydintis dėsnis – antrasis termodinamikos dėsnis. 1984 m. gimusio žydų kilmės Marko Zuckerbergo, vienas ryškiausių XXI amžiaus milijardierių informacinių technologijų verslininkų – savo sėkme parodo esminę realybę, nepriklausančią masei ar energijai: informaciją. Kadangi informacija nėra masės energija ir jos negalima fiziškai aptikti, daugelis nelaiko informacijos tikra. Kiti mano, kad informacija atsiranda tiesiog po ilgos laimingų įvykių grandinės. Tai išlieka šiuolaikinėje kultūroje taip stipriai propaguojamo darvinistinio požiūrio į visatą kertiniu akmeniu.

Mūsų kompetencijoje nėra gilintis į šios pasaulėžiūros prielaidas, tereikia minutėlę pagalvoti apie visus pastaraisiais dešimtmečiais iškilusius multimilijardierius, tokius kaip Markas Zuckerbergas. Jie tapo milijardieriais, nes pripažino informacijos realybę ir sukūrė išmanias informacines sistemas, kuriomis mes visi dabar naudojamės. Informaciją sukuria intelektas, o ne sėkmė. Zuckerbergo ir kitų panašių į jį žmonių sėkmė sukūrė visiškai naują pramonės šaką – informacines technologijas. Tai, kad nedaugeliui pavyko pasiekti tai, ką jie pasiekė, turėtų parodyti, kad informacija neatsiranda vien dėl sėkmės. 

Iš tiesų, antrasis termodinamikos dėsnis atskleidžia, kad gamtos pasaulis, paliktas likimo valiai dėl natūralių energijos reakcijų, praranda informaciją. Bet iš kur tada atsiranda visa ta fantastiškai sudėtinga informacija, kurią matome gamtos pasaulyje, naudojantiame masės energiją (DNR, baltymai, fotosintezė, ATP sintazė ir kt.)?

Masės-energija ir informacija pradžioje

Biblijos pasakojimas apie sukūrimą pateikia elegantišką atsakymą. Biblijoje rašoma, kad kūrimas įvyko Dievui kalbant. Kalbėjimas iš esmės apima informaciją ir energiją, perduodamą bangomis. Bangų perduodama informacija gali būti graži muzika, instrukcijos arba bet kokia žinutė, kurią kas nors nori perduoti. 

Biblijoje rašoma, kad Dievas „kalbėjo“ ir taip perdavė informaciją bei energiją, sklindančią bangų pavidalu. Tai sukėlė masės ir energijos tvarką sudėtingoje visatoje, kurią matome šiandien. Tai įvyko todėl, kad „Dievo Dvasia“ sklandė arba vibravo virš masės. Vibracija yra ir energijos forma, ir kartu sudaro garso esmę. Skaitykite įrašą iš šios perspektyvos.

Kūrimo pasakojimas: Kūrėjas prabyla

1 Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.

2 Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų.

3 Dievas tarė: „Teatsiranda šviesa!“ Ir atsirado šviesa.

4 Dievas matė šviesą ir kad tai buvo gerai, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos.

5 Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą – naktimi. Tai buvo vakaras ir rytas – pirmoji diena.

6 Dievas tarė: „Teatsiranda tvirtuma tarp vandenų, ir ji teatskiria vandenis nuo vandenų!“

7 Dievas padarė tvirtumą ir atskyrė vandenis, kurie buvo po tvirtuma, nuo vandenų, kurie buvo virš tvirtumos. Ir taip įvyko.

8 Dievas pavadino tvirtumą dangumi. Tai buvo vakaras ir rytas – antroji diena.

9 Dievas tarė: „Tesusirenka vandenys, kurie yra po dangumi, į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!“ Ir taip įvyko.

10 Dievas pavadino sausumą žeme, o vandenų samplūdį – jūromis. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

11 Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!“ Ir taip įvyko.

12 Žemė išaugino žolę, augalus, duodančius sėklą pagal jų rūšį, ir medžius, nešančius vaisius pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

13 Tai buvo vakaras ir rytas – trečioji diena.

14 Dievas tarė: „Teatsiranda šviesos dangaus tvirtumoje dienai nuo nakties atskirti ir tebūna jos ženklai pažymėti laikus, dienas ir metus.

15 Jos težiba dangaus tvirtumoje ir apšviečia žemę!“ Ir taip įvyko.

16 Dievas padarė dvi dideles šviesas: didesniąją – dienai ir mažesniąją nakčiai valdyti, ir taip pat žvaigždes.

17 Dievas išdėstė jas dangaus tvirtumoje, kad šviestų žemei,

18 valdytų dieną bei naktį ir atskirtų šviesą nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

19 Tai buvo vakaras ir rytas – ketvirtoji diena.

20 Dievas tarė: „Tegul vandenys knibždėte knibžda gyvūnų ir paukščiai teskraido virš žemės, padangėse!“

21 Taip Dievas sutvėrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, kurie atsirado iš vandens, ir visus paukščius pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

22 Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite jūrų vandenis, o paukščiai tepripildo žemę!“

23 Tai buvo vakaras ir rytas – penktoji diena.

24 Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina gyvūnus pagal jų rūšį: gyvulius, ropliusir laukinius žvėris, kiekvieną pagal savo rūšį!“ Ir taip įvyko.

25 Dievas padarė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius, kiekvieną pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

Pradžios knyga 1:1-25

Biblijoje toliau pasakojama, kad Dievas sukūrė žmoniją pagal „Dievo paveikslą“, kad galėtume atspindėti Kūrėją. Tačiau mūsų refleksija lieka ribota, nes negalime valdyti gamtos vien kalbėdami su ja. 

Jėzus taip pat „kalba“

Tačiau Jėzus tai padarė, parodydamas savo įgaliojimus kalbėti ne tik mokydamas ir gydydamas. Jis tai padarė, kad galėtume jį suprasti iš sukūrimo pasakojimo, kuriame Dievas kalbėjo informacija ir energija, kad sukurtų visatą. Matome, kaip Evangelijos aprašo šiuos įvykius.

22 Vieną dieną Jėzus su mokiniais įlipo į valtį ir pasakė: „Irkimės anapus ežero!“ Ir jie išplaukė.

23 Jiems beplaukiant, Jėzus užmigo. Ežere kilo audra. Bangos pradėjo semti valtį, ir jie atsidūrė pavojuje.

24 Tuomet pripuolę jie ėmė žadinti Jį, šaukdami: „Mokytojau, Mokytojau, mes žūvame!“ Atsikėlęs Jis sudraudė vėją ir bangas. Jos nurimo, ir stojo tyla.

25 O Jėzus paklausė jų: „Kur jūsų tikėjimas?“ Jie išsigandę ir nustebę kalbėjosi tarpusavy: „Kas Jis toks, kad įsakinėja net vėjams ir vandeniui, ir tie Jo klauso?!“

Evangelija pagal Luką 8:22-25

Jėzaus žodis įsakė net vėjui ir bangoms! Nenuostabu, kad mokiniai buvo apimti baimės. 

… Masės-energijos kūrimas

Kitą kartą jis pademonstravo panašią galią prieš tūkstančius žmonių. Šį kartą jis įsakė ne vėjui ir bangoms, o maistui:

1 Paskui Jėzus nuvyko į kitą Galilėjos, arba Tiberiados, ežero pusę.

2 Jį lydėjo gausi minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos Jis darė ligoniams.

3 Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo su savo mokiniais.

4 Artėjo žydų šventė Pascha.

5 Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia didelė minia pas Jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypo: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“

6 Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs.

7 Pilypas Jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį.“

8 Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, Jam pasakė:

9 „Čia yra vienas berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepalus ir dvi žuveles. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei?!“

10 Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų.

11 Tada Jėzus paėmė duoną ir padėkojęs išdalino mokiniams, o mokiniai – ten sėdintiems; taip pat ir žuvis, kiek kas norėjo.

12 Kai žmonės pasisotino, Jis pasakė savo mokiniams: „Surinkite trupinius, kad niekas nepražūtų.“

13 Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalų pripylė dvylika pintinių trupinių, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų.

14 Pamatę Jėzaus padarytą stebuklą, žmonės sakė: „Jis tikrai yra Tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį.“

15 O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti Jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.

Evangelija pagal Joną 6: 1-15

Ką tai reiškė?

Kurdamas masę iš nieko, Jėzus parodė tą pačią masės ir energijos valdymo galią, kaip ir Dievas per Kūrybą. Kai žmonės pamatė, kad Jėzus gali padauginti maistą vien kalbėdamas, jie suprato, kad jis yra unikalus. Bet ką tai reiškia? Jėzus vėliau paaiškino, patikslindamas savo žodžių galią.

63 Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia ir gyvenimas.

Evangelija pagal Joną 6:63

Ir:

57 Kaip mane siuntė gyvasis Tėvas ir Aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.

Evangelija pagal Joną 6:57

Jėzus teigė kūne įkūnijęs trilypį Kūrėją (Tėvą, Žodį, Dvasią), kuris savo balsu sukūrė kosmosą. Jis buvo Kūrėjas, gyvas žmogaus pavidalu. Jis tai pademonstravo, kalbėdamas apie savo galią vėjui, bangoms ir materijai.

Apmąstydami savo protu…

Šiandien žmonės dažnai supranta Biblijos pasakojimą apie sukūrimą kaip senovės mitologiją, paprastiems žmonėms sukurtą. Tačiau šis pasakojimas puikiai atitinka mūsų naujausią supratimą apie tai, kaip informacija ir energija sklinda bangų pavidalu. Elegantiškas pasakojimas lieka nesudėtingas, kai kartoja „Dievas tarė…“, kad jį suprastų paprasti nemokslininkai. Tačiau jis taip pat turi realią prasmę mums, atsižvelgiant į XXI amžiaus masės, energijos ir informacijos supratimą.

Žydai vadovavo žmonijos pažangai, siekiant suprasti ir pritaikyti pagrindinius realybę sudarančius elementus (masę, energiją ir informaciją), ką puikiai iliustravo Einšteinas ir Zukerbergas.

Kai kurie bijo šios žydų lyderystės ir todėl skleidžia antisemitinę baimę prieš žydus. Tačiau kadangi ši pažanga palaimino ir praturtino visus žmones, geresnis žydų lyderystės paaiškinimas kyla iš Abraomui duoto palaiminimo pažado.

Evangelijose Jėzus pristatomas kaip žydų tautos archetipas (čia pateikiama šio teiginio išvada). Todėl jis taip pat sutelkė dėmesį į masinę energiją ir informaciją. Taip jis įrodė savo teiginį, kad yra tas pats Agentas, kuris iš pradžių „kalbėjo“ žodžiu, kad egzistuotų mūsų pasaulis. Vėliau pamatysime, kaip jis keistai atspindi sukūrimo savaitės įvykius savo veiksmais per Kančios savaitę.

… ir širdelės

Jėzaus mokiniams buvo sunku tai suprasti. Evangelijoje rašoma, kad iškart po to, kai pamaitino 5000:

45 Tuojau Jis privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo irtis į kitą krantą prie Betsaidos, kol Jis paleisiąs žmones.

46 Juos paleidęs, Jis nuėjo į kalną melstis.

47 Atėjus vakarui, valtis buvo ežero viduryje, o Jis vienas sausumoje.

48 Matydamas, kad mokiniai vargsta besiirdami, – nes vėjas buvo jiems priešingas, – apie ketvirtą nakties sargybą Jis ateina pas juos, žengdamas ežero paviršiumi, ir buvo bepraeinąs pro šalį.

49 Šie, pamatę Jį einantį ežeru, pamanė, jog tai šmėkla, ir pradėjo šaukti.

50 Mat visi Jį matė ir išsigando. Bet Jis tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!“

51 Tada Jis įlipo pas juos į valtį, ir vėjas liovėsi. Mokiniai buvo didžiai apstulbinti ir be galo stebėjosi,

52 nes nebuvo supratę duonos stebuklo, kadangi jų širdys tebebuvo užkietėjusios.

53 Persiyrę per ežerą, jie pasiekė Genezareto kraštą ir čia lipo į krantą.

54 Jiems išlipus iš valties, žmonės tuojau pažino Jį,

55 apibėgo visą apylinkę ir pradėjo gabenti neštuvais ligonius ten, kur girdėjo Jį esant.

56 Ir kur Jėzus užeidavo į kaimus, miestus ar kiemus, jie aikštėse guldydavo ligonius ir maldaudavo Jį, kad leistų jiems palytėti bent savo drabužio apvadą. Ir visi, kas tik Jį paliesdavo, išgydavo.

Evangelija pagal Morkų 6:45-56

Mūsų kietos širdys

Ten sakoma, kad mokiniai „nesuprato“. Nesupratimo priežastis buvo ne ta, kad jie nebuvo protingi; ne ta, kad jie nematė, kas įvyko; ne ta, kad jie buvo blogi mokiniai; ir ne ta, kad jie netikėjo Dievu. Ten sakoma, kad jų „širdys buvo užkietėjusios“ . Mūsų pačių kietos širdys taip pat neleidžia mums suprasti dvasinės tiesos.

Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės jo laikais nesutarė dėl Jėzaus. Svarbiau nei intelektualinis supratimas yra poreikis pašalinti užsispyrimą iš savo širdies.

Štai kodėl Jono parengiamasis darbas buvo gyvybiškai svarbus. Jis kvietė žmones atgailauti išpažįstant savo nuodėmes, o ne jas slėpti. Jei Jėzaus mokiniai turėjo kietas širdis, kurioms reikėjo atgailos ir nuodėmių išpažinimo, tai juo labiau tu ir aš?

Taigi, ką daryti?

Išpažintis, kad suminkštintų širdį ir įgytų supratimo

Pastebėjau, kad naudinga melstis su šiuo išpažinimu iš Psalmių. Galbūt meditacija ar šios išpažinties kartojimas padės ir jūsų širdžiai.

1 Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo beribio gerumo panaikink mano kaltes.

2 Visai nuplauk mano kaltę ir apvalyk mano nuodėmes.

3 Išpažįstu savo nusikaltimą, mano nuodėmė visada yra prieš mano akis.

4 Tau vienam nusidėjau ir padariau pikta Tavo akyse. Tu teisingai teisi ir teisingą sprendimą darai.

10 Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink.

11 Neatstumk manęs nuo savo veido ir savo šventos dvasios neatimk nuo manęs.

12 Grąžink man išgelbėjimo džiaugsmą ir laisvės dvasia sustiprink mane.

Psalmių knyga 51: 1-4, 10-12

Mums reikia šios atgailos, kad suprastume, ką reiškia, jog Jėzus, kaip Gyvasis Žodis, apreiškia Dievą kūne.

Jis taip pat atvyko įkurti „Dievo karalystės“, kuri pagal apibrėžimą yra politinis veiksmas. Tai dar viena sritis, kurioje žydai rodė kelią, kaip pavyzdys buvo Karlas Marksas. Mes naudojame jį kaip savo prizmę, kad palygintume „Dievo karalystę“ su žmonių karalystėmis toliau …