Biblijoje sakoma, kad velnias (arba Šėtonas) gyvatės pavidalu sugundė Adomą ir Ievą nusidėti ir sukėlė jų nuopuolį . Tačiau tai kelia svarbų klausimą: kodėl Dievas sukūrė „blogą“ velnią (tai reiškia „priešininką“), kad sugadintų savo gerąją kūriniją?
Liuciferis – Švytintis
Iš tiesų, Biblijoje sakoma, kad Dievas sukūrė galingą, protingą ir gražią dvasią, kuri buvo vyriausioji iš visų angelų. Jo vardas buvo Liuciferis (reiškiantis „Spindintis“) – ir jis buvo labai geras. Tačiau Liuciferis taip pat turėjo valią, kuria galėjo laisvai rinktis. Izaijo 14 skyriaus ištraukoje užfiksuotas jo pasirinkimas:
12Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas?
13Tu sakei savo širdyje: „Aš pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo žvaigždžių, sėdėsiu dievų kalne tolimiausioje šiaurėje.
14Aš pakilsiu aukščiau debesų, būsiu lygus Aukščiausiajam!“
Izaijo pranašystė 14:12-14
Liuciferis, kaip ir Adomas , susidūrė su sprendimu. Jis galėjo pripažinti, kad Dievas yra Dievas, arba pasirinkti būti savo paties „dievu“. Jo pasikartojantys „Aš noriu“ rodo, kad jis pasirinko nepaklusti Dievui ir pasiskelbti „Aukščiausiuoju“.
Ezechielio knygos ištraukoje pateikiamas panašus Liuciferio nuopuolio aprašymas:
13Gyvenai Edene, Dievo sode, tave puošė įvairiausi brangakmeniai: sardis, topazas ir deimantas, berilas, oniksas ir jaspis, safyras, smaragdas, turkis ir auksas. Tą dieną, kai buvai sukurtas, tau buvo paruošti meistriškai padaryti būgneliai ir vamzdeliai.
14Tu buvai pateptas, dengiantis cherubas, Aš tave tokiu paskyriau. Tu buvai šventame Dievo kalne, vaikščiojai tarp ugninių akmenų.
15Tu elgeisi tobulai nuo pat savo sukūrimo dienos, kol buvo atrasta tavyje nedorybė.
16Tau plačiai prekiaujant, jie pripildė tave smurto, ir tu nusidėjai. Todėl Aš išmesiu tave iš Dievo kalno kaip nešvarų ir pašalinsiu tave, o dengiantis cherube, iš ugninių akmenų.
17Tavo širdis išpuiko dėl tavo grožio, tu praradai išmintį per savo spindesį. Aš parblokšiu tave ant žemės priešais karalius, kad jie galėtų tave matyti.
Ezechielio pranašystė 28:13-17
Liuciferio grožis, išmintis ir galia – visi geri dalykai, kuriuos jame sukūrė Dievas – vedė į išdidumą. Jo išdidumas vedė į maištą, tačiau jis niekada neprarado savo galios ir gebėjimų. Dabar jis vadovauja kosminiam maištui prieš savo Kūrėją, kad pamatytų, kas bus Dievas. Jo strategija buvo įtraukti žmoniją į jį. Jis tai padarė gundydamas juos tam pačiam pasirinkimui, kurį padarė ir jis: tapti autonomais nuo Dievo ir Jam nepaklusti. Adomo pagundos esmė buvo tokia pati kaip ir Liuciferio. Ji buvo pateikta tik kitaip. Jie abu pasirinko būti „dievais“ sau.
Šėtonas – veikia per kitus
Izaijo knygos ištraukoje kalbama apie „Babilono karalių“, o Ezechielio knygos ištraukoje – apie „Tyro karalių“. Tačiau iš pateiktų aprašymų aišku, kad jie nekalba apie žmones. Izaijo knygos „Aš noriu“ ištrauka apibūdina asmenį, numestą į žemę kaip bausmę už tai, kad norėjo pastatyti savo sostą aukščiau Dievo sosto. Ezechielio knygos ištraukoje kalbama apie „angelą sargą“, kuris kadaise gyveno Edene ir „Dievo kalne“. Šėtonas (arba Liuciferis) dažnai atsistoja už kito žmogaus arba per jį. Pradžios knygoje jis kalba per gyvatę. Izaijo knygoje jis valdo per Babilono karalių, o Ezechielio knygoje jis valdo Tyro karalių.
Kodėl Liuciferis sukilo prieš Dievą?
Bet kodėl Liuciferis norėjo mesti iššūkį visagaliam ir viską žinančiam Kūrėjui? Būti „protingam“ reiškia žinoti, ar gali nugalėti savo priešininką. Liuciferis gali turėti galios, bet to vis tiek nepakaktų nugalėti savo Kūrėją. Kodėl prarasti viską dėl to, ko negali laimėti? Manau, kad „protingas“ angelas būtų pripažinęs savo ribotumus prieš Dievą ir sulaikęs savo maištą. Tad kodėl jis to nepadarė?
Tačiau pagalvokite, kad Liuciferis galėjo tikėti, jog Dievas yra Jo visagalis Kūrėjas, tik per tikėjimą – lygiai taip pat, kaip ir mes. Biblijoje teigiama, kad Dievas sukūrė angelus kūrimo savaitės metu. Pavyzdžiui, Jobo knygos ištraukoje sakoma:
1Viešpats atsiliepė Jobui iš audros ir tarė:
Jobo knyga 38:1
4Kur buvai, kai Aš dėjau žemės pamatus? Atsakyk, jei supranti.
Jobo knyga 38:4
7kai kartu giedojo ryto žvaigždės ir šaukė iš džiaugsmo visi Dievo sūnūs?
Jobo knyga 38:7
Įsivaizduokite, kad Liuciferis buvo sukurtas ir tapo sąmoningas kūrimo savaitę kažkur visatoje. Jis tik žino, kad dabar egzistuoja ir yra sąmoningas. Taip pat kita Būtybė tvirtina , kad sukūrė Liuciferį ir visatą. Bet kaip Liuciferis žino, kad šis teiginys teisingas? Galbūt šis vadinamasis kūrėjas atsirado žvaigždėse prieš pat Liuciferio atsiradimą. Kadangi šis „kūrėjas“ pasirodė anksčiau, jis (galbūt) buvo galingesnis ir (galbūt) labiau išmanantis nei Liuciferis. Bet kita vertus, galbūt ir ne. Galbūt ir jis, ir „kūrėjas“ tiesiog atsirado vienu metu. Liuciferis galėjo priimti tik Dievo Žodį, kad Jis jį sukūrė ir kad pats Dievas yra amžinas ir begalinis. Tačiau savo išdidumu jis pasirinko tikėti savo fantazija.
dievai mūsų galvose
Galbūt abejojate, ar Liuciferis galėjo patikėti, kad ir jis, ir Dievas (ir kiti angelai) tiesiog „iššokdavo“ į egzistenciją. Tačiau tai yra ta pati pagrindinė idėja, slypinti už naujausių šiuolaikinės kosmologijos idėjų. Įvyko kvantinis nebūties svyravimas, o iš šio svyravimo atsirado visata. Tai yra šiuolaikinių kosmologijos teorijų esmė. Iš esmės kiekvienas – nuo Liuciferio iki Richardo Dawkinso ir Stepheno Hawkingso, iki jūsų ir manęs – turi tikėjimu nuspręsti , ar visata yra savarankiška, ar ją sukūrė ir palaikė Dievas Kūrėjas.
Kitaip tariant, matyti nereiškia tikėti. Liuciferis matė ir kalbėjosi su Dievu. Tačiau jis vis tiek turėjo „tikėjimu“ priimti, kad Dievas jį sukūrė. Daugelis žmonių sako, kad jei Dievas jiems tiesiog „pasirodytų“, jie patikėtų. Tačiau Biblijoje daugelis žmonių matė ir girdėjo Dievą, bet vis tiek netikėjo Jo žodžiu. Vien „matymas“ niekada nesuteikė pasitikėjimo . Problema buvo ta, ar jie priims ir pasitikės Jo žodžiu apie save ir save. Liuciferio nuopuolis su tuo dera.
Ką šiandien veikia Velnias?
Taigi, remiantis Biblija, Dievas nesukūrė „blogo velnio“, o gražią, galingą ir protingą angelišką būtybę. Išdidžiai jis sukėlė maištą prieš Dievą – ir taip buvo sugadintas. Vis dėlto jis išlaiko savo pirmapradį spindesį. Tu, aš ir visa žmonija tapome šios kovos tarp Dievo ir jo „priešininko“ (velnio) mūšio lauko dalimi. Velnio strategija nėra susijusi su grėsmingų juodų apsiaustų dėvėjimu, kaip „Juodųjų raitelių“ „ Žiedų valdove“ . Jis taip pat neuždeda mums piktų prakeiksmų. Vietoj to, jis siekia apgauti mus ir atitraukti mus nuo atpirkimo , kurį Dievas įvykdė Jėzaus mirtimi ir prikėlimu . Kaip sakoma Biblijoje:
14Ir nenuostabu, juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu.
15Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus.
Antrasis laiškas Korintiečiams 11:14-15
Kadangi Šėtonas ir jo tarnai gali apsimesti „šviesa“, mus lengviau apgauti. Galbūt todėl Evangelija visada atrodo prieštaraujanti mūsų instinktams ir visoms kultūroms.