Jėzus turėjo kritikų, kurie abejojo ​​jo valdžia. Jis jiems atsakydavo nurodydamas į anksčiau buvusius pranašus, teigdamas, kad jie numatė jo gyvenimą. Štai vienas pavyzdys, kai Jėzus pasakė savo kritikams:

39Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį amžinąjį gyvenimą. O Raštai liudija apie mane,

Evangelija pagal Joną 5:39

Kitaip tariant, Jėzus teigė, kad jis buvo išpranašautas Senajame Testamente, kuris prieš jį buvo šimtais metų. Senojo Testamento pranašai teigė, kad Dievas įkvėpė jų raštus. Kadangi joks žmogus negali tiksliai numatyti šimtų metų ateities, Jėzus tai tvirtino kaip įrodymą, kad patikrintų, ar jis tikrai atėjo pagal Dievo planą, ar ne. Šį testą galime panaudoti norėdami išsiaiškinti, ar Dievas egzistuoja ir ar Jis kalba. Senasis Testamentas, nepakitęs ir šimtus metų senesnis nei Jėzus , yra prieinamas mums patiems išnagrinėti ir apsvarstyti šį klausimą.

Pirmiausia šiek tiek apžvalgų. Pati Senojo Testamento pradžia užsiminė apie Jėzaus atėjimą . Tada Abraomo auka išpranašavo vietą, kur turėjo būti paaukotas Jėzus, o Velykos išpranašavo dieną tais metais, kada ji įvyks . Matėme, kad 2 psalmė įvedė titulą „Kristus“, kad išpranašautų ateinantį karalių. Bet tuo viskas nesibaigė. Vėliau pranašai iškėlė papildomų pranašiškų temų. Izaijas (750 m. pr. m. e.) pradėjo temą, kurią vėliau plėtojo pranašai – apie būsimą atšaką .

Izaijas ir šakelė

Žemiau esančiame paveikslėlyje Izaijas pavaizduotas istorinėje laiko juostoje su kai kuriais kitais Senojo Testamento rašytojais.

Laiko juosta rodo, kad Izaijas parašė savo knygą Dovydo karališkosios dinastijos laikotarpiu (1000–600 m. pr. Kr.). Tuo metu (apie 750 m. pr. Kr.) dinastija ir karalystė buvo korumpuoti. Izaijas prašė, kad karaliai grįžtų pas Dievą ir Mozės įstatymo praktiką bei dvasią . Bet Izaijas žinojo, kad Izraelis neatgailaus. Taigi jis taip pat pranašavo jos sunaikinimą ir karališkosios dinastijos pabaigą.

Karališkajai dinastijai jis panaudojo specifinę metaforą arba įvaizdį, pavaizduodamas ją kaip didelį medį. Šio medžio šaknys buvo Jesė, karaliaus Dovydo tėvas. Jesse dinastija prasidėjo nuo Dovydo, o nuo jo įpėdinio Saliamono medis toliau augo ir vystėsi.

Pirmiausia medis, tada kelmas, tada šaka

Izaijas rašė, kad Dievas greitai nukirs šią „medžių“ dinastiją ir pavers ją kelmu. Štai kaip jis pradėjo kurti medžio atvaizdą, kurį vėliau pavertė kelmo ir šakos mįsle:

1Iš Jesės kelmo išsprogs atžala ir iš jo šaknies išaugs šaka.

2Viešpaties dvasia bus ant jo: dvasia išminties ir supratimo, dvasia patarimo ir galybės, dvasia pažinimo ir Viešpaties baimės.

Izaijo pranašystė 11:1-2

Šis „medis“ buvo nukirstas praėjus maždaug 150 metų po Izaijo, maždaug 600 m. pr. m. e. Tada babiloniečiai užkariavo Jeruzalę ir ištempė jos žmones į tremtį (raudonas laikotarpis aukščiau pateiktoje laiko juostoje) . Jesė buvo karaliaus Dovydo tėvas, taip pat Dovydo dinastijos šaknys. Todėl „Jesės kelmas“ buvo artėjančio Dovydo dinastijos žlugimo metafora.

Šaka: ateinantis „jis“ iš Dovydo, turintis išmintį

Tačiau ši pranašystė taip pat žvelgė į ateitį, o ne tik į karalių iškirtimą. Izaijas numatė, kad „kelmas“ atrodys negyvas, kaip ir kelmai. Nepaisant to, vieną dieną tolimoje ateityje iš to kelmo iškils ūglis, žinomas kaip šakelė . Kai kurie medžiai turi tokią galimybę pakelti ūglius iš kelmų. Izaijas naudojo šį natūralų procesą, kad padėtų mums įsivaizduoti, kaip ateis Šakė . Izaijas šią atšaką vadina „juo“ , todėl Izaijas kalba apie konkretų žmogų, kilusį iš Dovydo giminės po dinastijos žlugimo. Šis žmogus turėtų tokias išminties, jėgos ir žinių savybes, tarsi ant jo ilsėtųsi pati Dievo Dvasia.

Jėzus… „Jis“ iš Dovydo, turintis išmintį

Jėzus atitinka reikalavimą kilti „iš Jesės kelmo“, nes Jesė ir Dovydas buvo jo protėviai . Kas daro Jėzų labai neįprastą, yra jo turima išmintis ir supratimas. Jo gudrumas, nusiteikimas ir įžvalgumas bendraujant su oponentais ir mokiniais nuo tada daro įspūdį tiek kritikams, tiek pasekėjams. Jo galia Evangelijose per stebuklus yra neabejotina. Galima jais netikėti; bet negalima jų ignoruoti. Jėzus atitinka išskirtinės išminties ir galios savybę, kurią Izaijas išpranašavo vieną dieną iš šios šakos .

Jeremijas ir filialas

Izaijas su ta pranašyste padėjo istorijos kelrodį. Bet tuo viskas nesibaigė. Jo kelrodis yra tik pirmas iš kelių ženklų. Jeremijas, gyvenęs maždaug 150 metų po Izaijo, kai Dovydo dinastija iš tikrųjų buvo naikinama jo akyse, rašė:

ako Viešpats.

5„Štai ateina dienos, – sako Viešpats, – kai Aš išauginsiu teisią atžalą iš Dovydo giminės. Jis viešpataus kaip karalius, elgsis išmintingai, vykdys teisingumą bei teismą krašte.

6Jo dienomis Judas bus išgelbėtas ir Izraelis gyvens saugiai. Jo vardas bus: „Viešpats – mūsų teisumas.“

Jeremijo pranašystė 23: 5-6

Jeremijas išplečia Dovydo dinastijos šakos temą, kurią Izaijas pradėjo prieš 150 metų. Šaka bus karalius, kuris karaliaus. Bet būtent tai sako 2 psalmės pranašystė apie ateinantį Dievo Sūnų / Kristų / Mesiją . Ar gali būti, kad Šakė ir Dievo Sūnus yra vienas ir tas pats?

Šaka: VIEŠPATS, mūsų teisumas

Bet kaip vadinasi ši šaka ? Jis būtų vadinamas „VIEŠPAČIU“, kuris taip pat bus „mūsų“ (tai yra – mūsų, žmonių) teisumas . Kaip matėme su Abraomu, žmonių problema yra ta, kad esame „sugedę“ , todėl mums reikia „teisumo“. Čia, apibūdindamas Šaką, Jeremijas užsimena, kad ateityje žmonės savo reikalingą „teisumą“ gaus iš VIEŠPATIES – paties YHWH. (YHWH yra Dievo vardas Senajame Testamente). Bet kaip tai būtų padaryta? Zacharijas pateikia daugiau detalių, kai toliau pasakoja apie Ateinantį Šaką . Jis netgi išpranašauja Jėzaus vardą – į kurį žiūrime toliau.