_(14784874525).jpg){kind=link}
Biblija apibūdina mus kaip sugedusius nuo to atvaizdo, kuriuo Dievas mus sukūrė. Kaip tai nutiko? Tai aprašyta Biblijos Pradžios knygoje. Netrukus po to, kai pirmieji žmonės (Adomas ir Ieva) buvo sukurti „pagal Dievo atvaizdą“, jie buvo išbandyti, jiems buvo duotas pasirinkimas. Biblija aprašo jų pokalbį su „gyvate“. Gyvatė visada buvo suprantama kaip Šėtonas, dvasinis Dievo priešas. Biblijoje Šėtonas dažniausiai kalba per kažką kitą. Šiuo atveju jis kalbėjo per gyvatę:
Nuodėmė Rojuje
1 O žaltys buvo suktesnis už visus kitus laukinius gyvulius, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs. Jis paklausė moterį: „Ar tikrai Dievas sakė: ‘Nevalgykite nuo jokio medžio sode!’?“ 2 Moteris atsakė žalčiui: „Vaisius sodo medžių mes galime valgyti. 3 Tik apie vaisių medžio sodo viduryje Dievas sakė: ‘Jūs nuo jo nevalgysite nei jo liesite, kad nemirtumėte!’“ 4 Bet žaltys tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite! 5 Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir jūs būsite kaip Dievas,[i1] kuris žino, kas gera ir kas pikta“. 6 Kai moteris pamatė, kad tas medis buvo geras maistui, kad jis buvo žavus akims ir kad tas medis žadėjo duoti išminties, ji skynėsi jo vaisiaus ir valgė, davė jo ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir jis valgė. 7 Tuomet abiejų akys atsivėrė ir jiedu suprato esą nuogi. Jie susiuvo figmedžio lapus ir pasidarė sau juosmens aprišalus.
Pradžios knyga 3:1-7
Pasirinkimas
Jų pasirinkimas (ir pagunda) buvo toks: jie galėjo „būti kaip Dievas“. Iki tol jie pasitikėjo Dievu viskuo, tačiau dabar jiems buvo pasiūlytas pasirinkimas, tapti „kaip Dievas“, pasitikėti nebe Juo, o savimi ir patiems būti savo dievais.
Pasirinkdami būti savivaldžiai, jie pasikeitė. Jie pajuto gėdą ir bandė ją nuslėpti. Kai Dievas konfrontavo Adomą, jis apkaltino Ievą (ir Dievą, kuris ją sukūrė). Ieva apkaltino gyvatę. Niekas neprisiėmė atsakomybės.
Pasirinkimo Pasekmė
Tai, kas prasidėjo tą dieną, tęsiasi iki šiol, nes mes paveldėjome tą pačią nepriklausomą prigimtį. Kai kurie neteisingai supranta Bibliją ir mano, kad ji kaltina mus dėl blogo Adomo pasirinkimo. Tačiau kaltinamas yra tik Adomas, mes tiesiog gyvename jo sprendimo pasekmėse. Mes paveldėjome tą pačią nepriklausomumo prigimtį. Galbūt nenorime būti visatos dievais, bet norime būti dievais savo aplinkoje, atskirai nuo Dievo.
Tai daug ką paaiškina apie žmogaus gyvenimą: mes užrakiname duris, mums reikia policijos, turime kompiuterių slaptažodžius – nes kitaip vagiliautume vieni iš kitų. Štai kodėl visuomenės galiausiai žlunga, nes kultūros turi polinkį griūti. Štai kodėl visos valdymo formos ir ekonominės sistemos, nors kai kurios veikia geriau nei kitos, galų gale vis tiek suyra. Kažkas mūsų prigimtyje neleidžia mums gyventi taip, kaip turėtų būti.
Nuodėmė – Nepataikyti į Tikslą
Tas žodis „nepataikyti“ puikiai apibūdina mūsų padėtį. Viena Biblijos eilutė pateikia vaizdingą pavyzdį, padedantį tai geriau suprasti. Joje sakoma:
Tarp šių kareivių buvo septyni šimtai rinktinių vyrų, kurie buvo kairiarankiai. Kiekvienas jų galėjo sviesti svaidykle akmenį į plauką ir pataikyti.
Teisėjų knyga 20:16
Tai apibūdina kareivius, kurie buvo svaidyklių meistrai ir niekada neprašaudavo. Hebrajiškas žodis, kuris čia verčiamas kaip „nepataikyti“, yra יַחֲטִֽא. Sename Testamente šis pats žodis dažnai verčiamas kaip „nusidėti“.
.jpg){kind=link}
Karys paima akmenį ir svaido jį, kad pataikytų į taikinį. Jei jis nepataiko, jis neįvykdo savo paskirties. Taip pat ir Dievas sukūrė mus pagal savo atvaizdą, kad pataikytume į tikslą ir gyventume tinkamame santykyje su Juo ir teisingai elgtumės su kitais. „Nusidėti“ reiškia prašauti šį tikslą, praleisti tą paskirtį, kurią Dievas mums numatė.
Šis „nepataikymo į tikslą“ vaizdinys nėra džiugus ar optimistiškas. Žmonės kartais stipriai reaguoja į Biblijos mokymą apie nuodėmę. Vienas universiteto studentas man kartą pasakė: „Aš netikiu, nes man nepatinka tai, kas čia sakoma.“ Tačiau ką bendro turi „patinka“ su tiesa? Man nepatinka mokesčiai, karai ar žemės drebėjimai, niekam jie nepatinka, bet tai nereiškia, kad jų nėra. Negalime jų ignoruoti. Visos teisinės sistemos, policija, spynos ir apsaugos priemonės, kurias sukūrėme visuomenėje, kad apsisaugotume vieni nuo kitų, rodo, jog kažkas yra ne taip. Mažiausiai, ką galime padaryti, tai atvirai apsvarstyti šį Biblijos mokymą apie mūsų nuodėmę.
Dievas Paskelbia Savo Pagalbą
Mes turime problemą. Esame sugedę nuo to atvaizdo, kuriuo buvome sukurti pradžioje. Todėl dabar nepataikome į tikslą savo moraliniuose veiksmuose. Tačiau Dievas mūsų nepaliko bejėgių. Jis turėjo planą mus išgelbėti, ir būtent dėl to Evangelija pažodžiui reiškia „gera žinia“, nes tai yra žinia apie Jo išgelbėjimo planą. Dievas nelaukė iki Abraomo, kad paskelbtų šią žinią. Jis ją paskelbė jau tame pačiame pokalbyje su Adomu ir Ieva. Dabar pažvelkime į šį pirmąjį Gerosios Naujienos paskelbimą.